L. Mäkeläsas aiškina, kad verslininkas tinklalapyje užpildo formą, o jei atsiranda žmonių, pasiryžusių investuoti į kompaniją nedideles sumas, jis gali gauti nuo 20 tūkst. iki 1,5 mln. eurų vertės paramą, o investuotojai – dalį kompanijos kapitalo. Be to, investicijų paieškos užtikrina ir rinkodaros kampaniją. Galimybė patekti į sąrašą nieko nekainuoja, bet vėliau „Invesdor “ atsiųs 5 proc. sąskaitą nuo surinktos sumos. Vis dėlto, A. Strumskis ir P. Lukauskas minios finansavimo modelio, ypač Lietuvoje, išsigelbėjimu nelaiko. „Reikalinga speciali teisinė bazė: yra akcijų, atsiranda ir daug mažų akcininkų, turinčių vienokių ar kitokių teisių. Tai vos ne būti įtrauktam į neegzistuojančios biržos sąrašą, sudėtinga. Pasaulyje apie tai daug šnekama, bet ši bazė nėra gerai veikiantis modelis“, – sako A. Strumskis, įsitikinęs, kad toks pavyzdys veiksmingesnis gauti paramą socialiniams projektams, bet ne komerciniam verslui. „Verslios Lietuvos“ direktorius P. Lukauskas sutinka, kad visuomenės finansavimo idėja pasaulyje tapo tendencija, tačiau Lietuvos rinka gerokai per maža taikyti tokiam finansavimo modeliui. „Vien iš Lietuvos šaltinių pasinaudoti minios finansavimu yra utopija. Manau, kad neturime kritinės masės žmonių, pasiryžusių tai daryti, – svarsto jis. – Tačiau, jei manote, kad jūsų idėja gali sudominti globalią auditoriją, verta pasitikrinti, juolab kad tai idėjos autoriui nieko nekainuoja.“ Tačiau „Verslo angelų fondo I“ partneris A. Stramskis tikina, kad verslo idėją patikrinti gali tik rinka – klientai nusprendžia, ar yra pasiryžę mokėti už prekę ar paslaugą. „Atrodo, tai vieno iš IBM steigėjų pasakymas, kad negali analizuoti rinkos, kol ji dar neegzistuoja. Tai ypač tinka naujiems produktams, daugumai jų rinkos dar net nėra, tai ką beanalizuosi: vienas žmogus pasakys „taip“, kitas – „ne“, – svarsto pašnekovas. – Jei kalbama apie globalumą, deja, geriausias testas – paleisti paslaugą ir tikėtis, laukti, kad ji būtų apmokėta.“ Unikalumas ir globalumas „Dažnai skatiname savo idėjos neslėpti garaže, bet dauguma supranta, kad nėra originalūs, kažkas panašaus jau daroma ir tai nėra didelė bėda: reikia tik sugalvoti, kaip padaryti geriau. Prieš kreipiantis į verslo angelus reikia patikrinti, ar idėja pranašesnė už rinkoje esančius produktus, ir būti pasiruošusiam ją parduoti, nes rizikos kapitalo fondams rūpi gauti grąžą, tad reikia apmąstyti pajamas“, – tikina P. Lukauskas. P. Lukauskas toliau dalija patarimus – investuotojams ne ką mažiau rūpi idėjos globalumas: „Nedaug šansų, kad rizikos kapitalistas ar verslo angelas investuos į idėją, kurią galima realizuoti tik Kuršėnuose. Jei ji realizuojama visoje Lietuvoje – įdomiau, jei regione ar net visame pasaulyje – iškart kitas aspektas.“ Spėti į traukinį „Verslios Lietuvos“ vadovas teigia, kad šiandien verslo aplinka Lietuvoje gerėja: įmonę jau galima registruoti kaip mažąją bendriją, kad ir internetu, atidaryti banko sąskaitą neišeinant iš biuro. „Versli Lietuva“ susidomėjusiems teikia verslo krepšelius – mokymus ir konsultacijas, pradedantieji verslą gali pasinaudoti verslo plano ir kreditavimo skaičiuokle. „Jei turi verslo idėją, negali jos brandinti labai ilgai ir laukti geriausios ekonominės situacijos, turi ją įgyvendinti“, – sako jis. Faktai: Verslas ir finansavimas Norėdama gauti Angelų fondo paramą, bendrovė turi veikti bent pusantrų metų, o reikalinga investicijų suma siekti iki 1 380 000 litų. Reikalingas verslo plėtros planas, orientuotas į eksportą. Savininkai privalo būti pasiruošę bendradarbiauti su Fondo atstovais ir Verslo Angelu strateginio valdymo komandoje, dalytis aktualia finansine bei verslo informacija, o investuotojams turi būti priimtinas bendrovės būsimos grąžos ir jos rizikos santykis. 2012 m. III ketv., palyginti su 2011 m. III ketv., Lietuvoje buvo įregistruota 70,6 proc., arba 1696 juridiniais asmenimis daugiau, išregistruotų juridinių asmenų buvo 6,7 proc., arba 51 asmeniu mažiau. Tipiškas sunkumus patiriančios įmonės „portretas“ 2012 m. III ketv. – daugiau kaip penkerius metus veikianti didmenine arba mažmenine veikla besiverčianti įmonė (30,1 proc. visų sunkumus patyrusių įmonių 2012 m. III ketv.).
Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet. Šeima, draugai ir kvailiai), nors štai išmaniesiems laikrodžiams „Pebble Watch“ visuomenės finansavimo (angl. crowdfunding) platforma „Kickstarter“ surinko 2,6 mln. JAV dolerių vos per 3 dienas. „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas įsitikinęs, kad vos pradėjus verslą tikėtis banko paskolos nevertėtų. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje veiksmingiausia 3 F taisyklė – kai jaunam verslui padeda šeima, draugai ir naivuoliai. Pradinė verslo fazė – pati rizikingiausia: dauguma įsteigtų įmonių bankrutuoja, todėl natūralu, kad reikia savų investicijų. Trečiajai grandžiai jis sako galintis priskirti ir rizikos kapitalo fondų valdytojus, investuojančius į daug idėjų, kad pasitvirtinusioji atpirktų nesėkmingas. Pašnekovas pažymi, kad Lietuvos rizikos kapitalo fondai (pavyzdžiui, „Practica“, „BaltCap“, Verslo Angelų fondas) yra atsargesni, linkę padėti verslui, kai šis pasiekia tolesnes gyvavimo stadijas. „Pastebime, kad jie investuoja į brandesnes idėjas, kurios jau suteikia pajamų, turi požymių, kad veiks. Tai įrodymas, kad produktas ar paslauga, apie kuriuos svajojama, turi paklausą rinkoje. Be jokios abejonės, pasaulyje rizikos kapitalas – tai sritis, apie kurią reikia mąstyti pradedančiam verslui, kurioje fazėje jį prisitraukti. Verslo angelai – turtingi žmonės, kurie ieško idėjų, į kurias galėtų investuoti, ir Lietuva ne išimtis“, – dėsto P. Lukauskas. Anot VšĮ „Versli Lietuva“ direktoriaus, paskutinis pinigų šaltinis – bankai, kurių paskoloms didelių vilčių dėti nevertėtų. Jie į pradedančius verslus investuoja su retomis išimtimis, kai turi garantijų dėl verslo pajamų. Tačiau dalį jauno verslo rizikos prisiima ir valstybė, pavyzdžiui, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per kredito unijas teikia lengvatines paskolas jaunam verslui. Padėti vėliau „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis įsitikinęs, kad sunkiausią etapą pasiekia jau augantis verslas, tad logiška investuoti į įmonę, sukaupusią bent vienų ar 3 metų istoriją, kai ji susiduria su augimo problemomis ir verslo angelas gali prisidėti ne tik finansinėmis investicijomis. Tokia praktika artima ir kitų šalių patirčiai. „Pradėti iš dalies lengva, bet kai ima kilti apyvarta, atsiranda daug kompetencijos klausimų ir verslo angelas, fondas gali duoti antrą postūmį, pirmiausia, padėdamas žiniomis ir patirtimi, susidėlioti struktūrą ir augimo sistemą, – aiškina jis. – Tačiau yra daug įmonių, kurios nesiorientuoja į augimą: atidarai kelių kvadratinių metrų barą, kuriame gali tilpti kiek nors klientų, bet žmonės neturi noro plėstis. Tada nėra prasmės pritraukti investuotojų, geriau skolintis ar pirkti įrangą išsimokėtinai ir pradėti veiklą.“ Paklaustas, ką daryti verslininkams, turintiems tik idėją, jis sako, svarbiausia, kad ja patikėtų bent keli žmonės, kuriems padedant lengviau atlaikyti smūgius, kurių, kaip pažymi verslo angelas, visada buvo ir bus. Vis dėlto, pašnekovas teigia pažįstantis privačių investuotojų, patikėjusių verslo idėja, kol ji dar „kabojo ore“. „Gali būti taip, kad su „garažo lygio“ prototipu buvo dirbama metus ar dvejus, tada siūlome įsteigti įmonę ir pradėti darbus, – aiškina A. Strumskis. – Angelo mentalitetas – žiūrėti į platų galimų investicijų spektrą. Jei yra tik mintis, tai verslo angelai, kurie tiki idėja, įeina nuo pat pradžių. Fondas svarsto tokio tipo investicijas, nors tai, akivaizdu, nėra mūsų taikinys.“ Minia neišgelbės Šiaurės regiono visuomenės finansavimo platformos „Ivesdor“ įkūrėjas ir vadovas Lasse’as Mäkeläsas įsitikinęs, kad verslo finansavimas – viena jaunų kompanijų plėtros kliūčių. „Manau, visuomenės finansavimas – geresnis būdas surinkti lėšų, jis pasitarnautų kitiems tikslams nei verslo angelai ar rizikos kapitalo fondų valdytojai. Kompanija gali susikoncentruoti į ilgalaikio augimo strategiją, o padedant verslo angelams ir rizikos kapitalo fondo valdytojams, svarbu gauti grąžą, tad pasitraukimo strategija taip pat svarbi“, – sako L. Mäkeläsas.
Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet. Šeima, draugai ir kvailiai), nors štai išmaniesiems laikrodžiams „Pebble Watch“ visuomenės finansavimo (angl. crowdfunding) platforma „Kickstarter“ surinko 2,6 mln. JAV dolerių vos per 3 dienas. „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas įsitikinęs, kad vos pradėjus verslą tikėtis banko paskolos nevertėtų. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje veiksmingiausia 3 F taisyklė – kai jaunam verslui padeda šeima, draugai ir naivuoliai. Pradinė verslo fazė – pati rizikingiausia: dauguma įsteigtų įmonių bankrutuoja, todėl natūralu, kad reikia savų investicijų. Trečiajai grandžiai jis sako galintis priskirti ir rizikos kapitalo fondų valdytojus, investuojančius į daug idėjų, kad pasitvirtinusioji atpirktų nesėkmingas. Pašnekovas pažymi, kad Lietuvos rizikos kapitalo fondai (pavyzdžiui, „Practica“, „BaltCap“, Verslo Angelų fondas) yra atsargesni, linkę padėti verslui, kai šis pasiekia tolesnes gyvavimo stadijas. „Pastebime, kad jie investuoja į brandesnes idėjas, kurios jau suteikia pajamų, turi požymių, kad veiks. Tai įrodymas, kad produktas ar paslauga, apie kuriuos svajojama, turi paklausą rinkoje. Be jokios abejonės, pasaulyje rizikos kapitalas – tai sritis, apie kurią reikia mąstyti pradedančiam verslui, kurioje fazėje jį prisitraukti. Verslo angelai – turtingi žmonės, kurie ieško idėjų, į kurias galėtų investuoti, ir Lietuva ne išimtis“, – dėsto P. Lukauskas. Anot VšĮ „Versli Lietuva“ direktoriaus, paskutinis pinigų šaltinis – bankai, kurių paskoloms didelių vilčių dėti nevertėtų. Jie į pradedančius verslus investuoja su retomis išimtimis, kai turi garantijų dėl verslo pajamų. Tačiau dalį jauno verslo rizikos prisiima ir valstybė, pavyzdžiui, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per kredito unijas teikia lengvatines paskolas jaunam verslui. Padėti vėliau „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis įsitikinęs, kad sunkiausią etapą pasiekia jau augantis verslas, tad logiška investuoti į įmonę, sukaupusią bent vienų ar 3 metų istoriją, kai ji susiduria su augimo problemomis ir verslo angelas gali prisidėti ne tik finansinėmis investicijomis. Tokia praktika artima ir kitų šalių patirčiai. „Pradėti iš dalies lengva, bet kai ima kilti apyvarta, atsiranda daug kompetencijos klausimų ir verslo angelas, fondas gali duoti antrą postūmį, pirmiausia, padėdamas žiniomis ir patirtimi, susidėlioti struktūrą ir augimo sistemą, – aiškina jis. – Tačiau yra daug įmonių, kurios nesiorientuoja į augimą: atidarai kelių kvadratinių metrų barą, kuriame gali tilpti kiek nors klientų, bet žmonės neturi noro plėstis. Tada nėra prasmės pritraukti investuotojų, geriau skolintis ar pirkti įrangą išsimokėtinai ir pradėti veiklą.“ Paklaustas, ką daryti verslininkams, turintiems tik idėją, jis sako, svarbiausia, kad ja patikėtų bent keli žmonės, kuriems padedant lengviau atlaikyti smūgius, kurių, kaip pažymi verslo angelas, visada buvo ir bus. Vis dėlto, pašnekovas teigia pažįstantis privačių investuotojų, patikėjusių verslo idėja, kol ji dar „kabojo ore“. „Gali būti taip, kad su „garažo lygio“ prototipu buvo dirbama metus ar dvejus, tada siūlome įsteigti įmonę ir pradėti darbus, – aiškina A. Strumskis. – Angelo mentalitetas – žiūrėti į platų galimų investicijų spektrą. Jei yra tik mintis, tai verslo angelai, kurie tiki idėja, įeina nuo pat pradžių. Fondas svarsto tokio tipo investicijas, nors tai, akivaizdu, nėra mūsų taikinys.“ Minia neišgelbės Šiaurės regiono visuomenės finansavimo platformos „Ivesdor“ įkūrėjas ir vadovas Lasse’as Mäkeläsas įsitikinęs, kad verslo finansavimas – viena jaunų kompanijų plėtros kliūčių. „Manau, visuomenės finansavimas – geresnis būdas surinkti lėšų, jis pasitarnautų kitiems tikslams nei verslo angelai ar rizikos kapitalo fondų valdytojai. Kompanija gali susikoncentruoti į ilgalaikio augimo strategiją, o padedant verslo angelams ir rizikos kapitalo fondo valdytojams, svarbu gauti grąžą, tad pasitraukimo strategija taip pat svarbi“, – sako L. Mäkeläsas.
