Pastaraisiais metais Lietuvoje aiškiai jaučiama nuostata – alkoholio gamintojai stengiasi paskandinti šalį alkoholio liūne. Tačiau ar verslas tuo tikrai suinteresuotas? Atvirkščiai! Alkoholio gamintojai nori matyti sveiką ir klestinčią visuomenę, kurios nariai rinktųsi ir atsakingai vartotų aukščiausios kokybės brangesnius gėrimus. Mat mokant tokio pat dydžio mokesčius, verslui labiau apsimoka parduoti vieną butelį gero konjako už 150 litų nei dėžę pigios degtinės po 15 litų. Kaip to būtų galima pasiekti? Ugdant vartojimo kultūrą, aiškinant ir mokant, kokių pasekmių gali turėti nesaikingas alkoholio vartojimas. Žinoma, naivu būtų tikėtis, kad tokią alkoholio vartojimo kultūrą kaip Prancūzijoje ar Ispanijoje pasieksime per metus ar dvejus. Tam daugiau dėmesio turėtų skirti ir visuomenė bei valdžia.
Alkoholio pramonė yra legalus, griežtais įstatymais reglamentuotas verslas, mokantis valstybei mokesčius. Tad kyla klausimas, kodėl kaltė dėl neatsakingai alkoholį vartojančių gyventojų verčiama jo gamintojams? Ar nesaikingai geriama vien dėl to, kad lengva įsigyti, ar dėl visuomenėje egzistuojančių gilių dvasinių ir kultūrinių žaizdų? Ribodama alkoholio prieinamumą valdžia leidžia sau nespręsti įsišaknijusių problemų iš esmės.
Šiomis dienomis galime išgirsti džiaugsmingų šūksnių, kad praėjusiais metais lietuviai alkoholio suvartojo mažiau, o į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau akcizo mokesčio. Tačiau neatsižvelgiama į kitą medalio pusę. Alkoholio suvartojimas yra lėtai kintantis dydis, todėl tikėtis, kad jo gamintojams ir importuotojams parduodant 40 proc. mažiau produkcijos tiek sumažėjo ir jo vartojimas, būtų naivu. Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje vis dažniau galima pastebėti pranešimų apie sulaikytus asmenis, laikiusius ar pardavinėjusius didelius kiekius nelegalaus alkoholio.
Jau kelis kartus padidinusi akcizo mokestį alkoholiui valdžia siekė nušauti du zuikius – surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau padidėjus akcizui dalis gyventojų nebeišgali įsigyti legaliai parduodamo alkoholio, todėl jo ieško kitur. O ten, kur egzistuoja paklausa, atsiranda ir pasiūla. Naudojantis Šengeno sutarties atvertomis sienomis iš kitų valstybių įvežama spirito ir buitinės cheminės priemonės. Vėliau šie produktai išvalomi ar praskiedžiami ir pardavinėjami kaip degtinė. Taip pat padidėjo rusiškos ir baltarusiškos degtinės kontrabanda, o Lietuvoje suaktyvėjo pilstuko gamintojai. Neaiškios kilmės ir kokybės gėrimų pirkėjai rizikuoja sveikata ar net gyvybe.
Be to, šešėlinės rinkos dalyviai nemoka valstybei jokių mokesčių, kaip antai: akcizo, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ar pelno. Visai pagrįstai galima įtarti, kad iš tokios veiklos gautas pelnas skiriamas nelegalios prekybos tinklui plėsti, kyšiams ar kitokiai neteisėtai veiklai skatinti.
Tad Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija siūlo imtis ne deklaratyvios, greitos ir draudimais paremtos neatsakingo alkoholio vartojimo mažinimo politikos, o suvienijus jėgas šviesti ir mokyti visuomenę. Tuomet būtų galima tikėtis sąmoningo visuomenės pasirinkimo, ko jai reikia ir kas jai geriausia.
Laurynas Vilimas,
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas
