• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ūkininkai vis dažniau atsisako produktus parduoti perpardavinėtojams. Jų gaminama produkcija keliauja tiesiai ant pirkėjų stalo. Pastebima, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją.

Ūkininkai vis dažniau atsisako produktus parduoti perpardavinėtojams. Jų gaminama produkcija keliauja tiesiai ant pirkėjų stalo. Pastebima, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją.

REKLAMA

Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos galimybėmis pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi išplėtę savo veiklą.

Šiemet pareiškėjų laukia ir naujovė – papildomos paramos bus galima gauti steigiant logistikos centrus.

Atidarė savo parduotuves

Ūkininkas ir parduotuvių „Du Medu“ vadovas Vytautas Rašickas pasakojo, kad sutrumpinus maisto produktų grandinę vartotojai gali būti tikri, kad perka tikrai lietuviškus ir šviežius produktus.

REKLAMA
REKLAMA

„Prekybos tinkluose maisto produktai keliauja kur kas ilgiau. Iš ūkininkų jie keliauja pas perdirbėjus, vėliau į didmeninį sandėlį, iš jo į prekybos tinklų sandėlį ir tik tada pasiekia vartotoją.

REKLAMA

O sutrumpinus maisto grandinę produktai iš ūkių keliauja į prekybos vietą, o iš jos ant pirkėjų stalo“, – pasakojo ūkininkas.

Anot V. Rašicko, parduotuvėse parduoda tiek savo produkciją, tiek ir kitų ūkininkų.

„Turiu grūdų ir daržovių ūkį. Tad vartotojams siūlau įvairių rūšių naminę duoną ir daržoves. Taip pat pirkėjai mūsų parduotuvėse gali įsigyti ir kitų ūkininkų daržovių ar pieno produktų, visi jie atkeliauja iš ekologinių ūkių.

REKLAMA
REKLAMA

Dauguma mūsų pirkėjų yra nuolatiniai parduotuvės klientai. Dažniausiai sveikų produktų ieško jaunos mamos, vyresni ar sveikatos problemų turintys žmonės“, – sakė parduotuvės vadovas.

Anot ūkininko, jeigu ne ES parama, ko gero parduotuvių plėtros būtų tekę laukti dešimtmetį.

„Iš pradžių buvo tik viena parduotuvė Kaune, pamatėme, kad gerai sekasi, todėl nusprendėme, kad norime atidaryti parduotuves ir kituose miestuose. Tačiau neturėjome investicijų, tad nusprendėme pasinaudoti ES parama ir atidarėme parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje“, – pasakojo V. Rašickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkas teigė, kad ta pačia priemone – KPP parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu - naudotųsi ir dar kartą.

„Turime daug ateities planų. Norime, kad mūsų produktai vartotojus pasiektų dar greičiau ir patogiau. Planuojame užsiimti ir internetine prekyba. Tad galbūt ir dar kartą naudosimės ES paramos priemone, kuri padeda sutrumpinti maisto tiekimo grandinę“, – ateities planais dalijosi ūkininkas.

REKLAMA

Ūkininkai turi kooperuotis

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines ir siekia, kad vietos gamintojai galėtų teikti savo produkciją ne tik pirkėjams, bet ir viešosioms įstaigoms. ŽŪM nuomone, čia labai svarbu aktyvus savivaldybių dalyvavimas ir teigiamas požiūris. Partnerystė yra vienas iš pagrindinių būdų praplėsti vietos produktų rinką, suformuoti pastovius ryšius tarp vartotojų ir gamintojų.

REKLAMA

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs – dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą.

Savivaldybių ir ūkininkų teigimu, didžiausia problema šiandien – vis dar gana sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros. Asortimento įvairovės negalintys užtikrinti smulkūs ūkininkai susiduria su konkurencija - savivaldybėms lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristatys visus reikiamus produktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Viešųjų pirkimų sistema privalo tapti gyvybinga. Turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvos ūkiai pagaliau galėtų dalyvauti tiekiant produktus viešajam sektoriui. Tačiau jie turi kooperuotis, nes, akivaizdu, čia neužtenka tik vieno sektoriaus ūkių bendradarbiavimo. Pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų“, – neseniai kalbėjo K. Navickas.

Jo įsitikinimu, pagal vartotojo principą susikooperavę ūkininkai gali būti alternatyva prekybos centrams.

REKLAMA

„Mums reikia solidarumo šalies viduje, ypač po koronaviruso pandemijos, ir aš užsibrėžęs tą pasiekti“, – situaciją apibūdino ministras.

Projektams įgyvendinti 7 mln. eurų

Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet tokiems bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta 7 mln. eurų.

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skiriama ūkininkams, kooperatyvams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims, norintiems užtikrinti savo produkcijos tinkamą tiekimą rinkai.

Šiai veiklos sričiai pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu skirta 11 mln. eurų. Iš jų 2021 m. paraiškų rinkimui skirta suma sudarys 7 mln. eurų.

Paraiškos pagal šios priemonės veiklos sritį bus renkamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų