Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad žmonės bijo kalbėti apie karo grėsmę, tačiau apie tai galvoja.
„Žmonės bijo parodyti, kad nerimauja ar bijo, kartais net bando juokauti, kad štai viena ar kita daugiabučio vieta bus skirta nuo bombų pasislėpti.
Tačiau tokie juokeliai tik parodo, kad žmonėms svarbus ir aktualus yra saugumas“, – pabrėžė NT brokeris.
Jis atkreipė dėmesį, kad daugumai vis dar atrodo, kad jeigu jie kalbės apie karo baimę, pasirodys silpni.
Tačiau galvoti apie karo grėsmę, o svarbiausia jam ruoštis pataria ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
R. Vaikšnoras tikina, kad karui paruošti itin svarbu ne tik Lietuvos karius, tačiau ir plačiąją visuomenę. Ir priduria, kad į pasiruošimą svarbu įtraukti visas įmanomas organizacijas bei žmones, kurie bet kokiais būdais galėtų būti naudingi valstybei, išaušus dienai X.
Saugumu rūpinasi iš anksto
Taigi NT brokeris M. Mikočiūnas pastebi, kad kita dalis žmonių, kurie apie karo grėsmę ir saugumą kalba garsiau.
„Neseniai turėjau atvejį, kai žmogui ieškant buto vienas svarbiausių kriterijų buvo priedanga. Taigi teko daugiau pasidomėti, ko yra rinkoje.
Galiausiai radome vieną NT projektą su trimis požeminio parkingo aukštais ir pirkėjui tai buvo vienas iš privalumų renkantis būstą. Vietą parkavimui jis išsirinko -3 aukšte“, – pirkėjo istorija dalijosi M. Mikočiūnas.
Priedangos tampa vis aktualesnės
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius irgi pastebėjo, kad vystytojai vis daugiau sulaukia klausimų apie priedangas ir slėptuves.
Anot jo, visi naujai projektuojami ir rekonstruojami pastatai privalo turėti priedangas.
„Tačiau gal reikėtų paaiškinti, kuo skiriasi priedanga ir slėptuvė. Pastaroji yra rimtas statinys, kuriam galioja aukšti statybos reikalavimai. Tuo metu priedanga yra skirta pasislėpti kelioms valandoms, esant oro pavojui. O tam tinka ir požeminiai parkingai“, – komentavo vystytojų atstovas.
Anot jo, priedangų tinklas yra plečiamas.
„Tačiau ne visuose projektuose galima įrengti požeminius parkingus.
„Tokiais atvejais NT vystytojai privalo numatyti patalpas, kurios atitiktų priedangų reikalavimus, greta statyti papildomą statinį. Tokiu atveju iššūkių kiltų daugiau. Taip pat tokio projekto statymas brangtų, todėl didėtų ir būsto kaina jame.
Tačiau visi didieji pastatai paprastai turi požeminius parkingus“, – sakė LNTPA prezidentas.
M. Statulevičius pastebėjo, kad žmonės domisi saugumu ir yra linkę už tai susimokėti.
„Klausimų NT vystytojai sulaukia. Žmonės domisi, kur jie ir kaip galės pasislėpti nelaimės atveju. Šiuo metu geopolitinė situacija skatina gyventojus rūpintis saugumu“, – tikino NT vystytojų atstovas.
Priedangų žemėlapis
Portalas tv3.lt primena, kad visa informacija apie ekstremalias situacijas skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tinklapyje lt72.lt.
Ten skelbiama informacija ir apie priedangas, kur jas rasti ir kada ten slėptis.
Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.
Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.
Priedangos paprastai pažymimos specialiu ženklu, o vietos, kur jas rasti yra sužymėtos jau minėtame tinklapyje lt72.lt.
Nauji reikalavimai
Pernai įsigaliojo naujas Statybos techninis reglamentas (STR), kuris nustato taisykles, kokiuose pastatuose, kokio ploto, kokio saugumo lygio priedangas reikės įrengti, taip pat nustato statybinius, inžinerinius reikalavimus slėptuvėms bei kolektyvinės apsaugos statiniams.
Statybos techniniame reglamente numatyta, kad priedangos patalpa turi būti įrengta visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, ir aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui.
Jei šių statinių požeminėse dalyse ar pačiuose statiniuose priedangos patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip minėtiems statiniams priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, esantis greta.
Priedanga turės būti suprojektuota ir įrengta ne mažesniam nei 60 proc. nuolatos būnančių tame pastate gyventojų skaičiui. Priedangos maksimalus plotas yra neribojamas. Įėjimas į priedangą privalo būti pritaikytas riboto judrumo asmenims, joje privalo būti ne mažiau kaip vienas įėjimas / išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis išėjimas. Įėjimo ir išėjimo durys ir vartai iš išorinės priedangos pusės turi būti atsparūs ugniai ir ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje tos durys ir vartai įmontuoti.
Taip pat priedangoje privalo būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo, joje negali būti langų.
