Tam įtaką padarė pasikeitę mitybos įpročiai ir karantino metu užgimusi duonos kepimo manija. „Google Trends” skelbia, kad praėjusių metų kovą lietuvių, paieškoje ieškančių „naminės duonos“, skaičius pasiekė aukščiausią tašką. Panašu, kad duonos kepimo tendenciją stebėjo ir prekybos centrai, skelbę, kad vartotojai vis daugiau pirko produktų, reikalingų duonos gamybai.
Kita vertus, „Nielsen“ pateikiami skaičiai atspindi išimtinai tik pokyčius fizinėse parduotuvėse – nėra aišku, ar duonos pirkimas kito ir virtualiuose pirkinių krepšeliuose. Dėl to „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas, vertindamas šiuos duomenis, sako, kad dėl įvestų apribojimų pardavimams iš fizinių parduotuvių persikėlus į elektroninę erdvę ir natūraliai išaugus apsipirkimui internetu, realus duonos rinkos nuosmukis iš tiesų gali būti kiek mažesnis, tačiau jis vis tiek matomas.
Duonos rinkos rezultatai parodė ir dar vieną labai aiškią tendenciją – ilgus metus perkamiausia ruginė duona savo pozicijas užleidžia kvietinei duonai. Vartotojams persiorientavus į kitokį gyvenimo būdą, taip pat pasikeitė ir pirkinių krepšelių sudėtis. „Nielsen“ tyrimo rezultatai rodo, kad kiekiu ruginės duonos pardavimai krito beveik 9 proc., tuo metu kvietinės duonos vartojimas padidėjo net 0,3 proc.
Dėl neutralesnio savo skonio, kvietinės duonos gaminiai, ypač skrudinimo ir porcijinės duonelės, yra universalesni, tinka įvairesniems sumuštiniams ir patiekalams. Be to, šioje kategorijoje yra didelė įvairovė – kepiniai su morkomis, kefyru, sėklomis. Nors batono vartojimas sumažėjo 8,5 proc., šis kvietinės duonos tipas vis dar lieka populiariausiu pasirinkimu.
„Rinkos tyrimai rodo, kad kai kurie pirkėjai dažnai ištikimi tik ruginei duonai, o kvietinių gaminių vartotojai valgo abi rūšis. Mažai yra tokių, kurie išskirtinai valgo tik kvietinę duoną. Tikėtina, kad ruginės duonos pardavimai krito, nes dalis žmonių ją kepa namuose arba visiškai atsisako bet kokios rūšies duonos savo mitybos racione. Tendencijos rodo ir tai, kad ruginė duona „sensta“ kartu su pirkėjais. Ją dažniau renkasi vyresni nei 45 metų amžiaus vartotojai, o jaunesni pirmenybę teikia kvietiniams gaminiams”, – pastebi „Vilniaus duonos” komercijos direktorius.
Tyrimo rezultatai rodo, kad skrudinimui skirtos sumuštinių duonos kiekis praėjusiais metais išaugo 11,5 proc. Tikėtina, kad šią duoną pirkėjai vartoja daugiau nei anksčiau, nes kur kas dažniau ruošia ir valgo pusryčius namuose. Galimai, laiką leidžiant namuose sustiprėjo ir polinkis į komfortišką maistą, pavyzdžiui, karštą sumuštinį su mėgstamais priedais.
„Keičiasi ne tik pirkinių krepšelių sudėtis, bet ir pirkėjų lūkesčiai duonos gaminiams. Pandemijos kontekste sveikata daugumai yra dar aktualesnė, o bendras visuomenės siekis sveikai gyventi įgavo labai ryškią augimo tendenciją. Mes savo vartotojus norime paskatinti daugiau dėmesio kreipti į produktų sudėtį ir sveikatingumą parodantį ženklinimą.
Tokie kriterijai, kaip mažesnis cukraus kiekis, daugiau skaidulų ir miltų kokybė – turi tapti ypač svarbūs. Tai, be abejonės, lems pokyčius ir duonos segmentuose. Todėl šiais metais fizinėse ir virtualiose parduotuvių lentynose mes savo pirkėjams pasiūlysime dar daugiau sveikesnių gaminių su daugiau skaidulinių medžiagų”, – sako „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, praėjusiais metais „Vilniaus duonai“ priklausė didžiausia šalies duonos rinkos dalis – 36,3 proc. (15,2 proc. bendros duonos rinkos dalies užėmė „Gardėsis”)
