ES skaičiuojama daugiau nei 290 DI politikos iniciatyvų atskirose ES valstybėse narėse nuo 2016 iki 2020 m., rašo theconversation.com.
Airija ką tik paskelbė savo nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją „AI – Here for Good“. Ja siekiama tapti „tarptautiniu lyderiu, naudojant DI siekti naudos mūsų ekonomikai ir visuomenei, laikantis į žmones orientuoto etinio požiūrio į jo kūrimą, priėmimą ir naudojimą“,
Tai turi būti pasiekta vykdant aštuonis politinius įsakymus, įskaitant pasitikėjimo ir supratimo apie dirbtinį intelektą didinimą, pasitelkiant „DI ambasadorių“ skleisti žinią visoje šalyje. Kitas aspektas – skatinti Airijos įmones ir vyriausybę priimti dirbtinį intelektą, laikantis specialios moralinės ir etinės sistemos. Šioje strategijoje yra keletas trūkumų, kurie būdingi ir kitų šalių planams (išskyrus akivaizdžiai blogas DI strategijas, tokias kaip Kinijos stebėjimo struktūra).
Tik triukšminga reklama
Tokios strategijos nekritiškai reklamuoja ir sukelia per dideles viltis dėl dirbtinio intelekto. Tipiškas pavyzdys būtų „Google“ ir „Alphabet Inc.“ vadovas Sundar Pichai, 2016 m. tvirtinęs, kad „DI yra vienas iš svarbiausių dalykų, su kuriuo dirba žmonija. Tai svarbiau nei, nežinau, elektra ar ugnis“.
Jis tai sakė, nes jo įmonės verslo modelis labai priklauso nuo dirbtinio intelekto ir žmonių, pasitikinčių šia technologija. Airijos strategija taip triukšmingai reklamuoja DI, kartodama teiginį, kad dirbtinis intelektas gali padvigubinti Airijos ekonomikos augimą iki 2035 m. Jame nedetalizuojama, kieno augimas ir kaip.
Strategijoje giriamos įvairios naudingos esamos dirbtiniu intelektu pagrįstos programos, kurios, pavyzdžiui, pagerina dviračių infrastruktūrą Dubline, suteikia airių kalbos įrankių, taupo energiją ir padeda kenčiantiems nuo demencijos, tačiau sunku suprasti, kaip daugiau jų galėtų padvigubinti ekonomikos augimą.
Visų pirma, dirbtinis intelektas yra esminis kelioms skaitmeninių platformų įmonėms, tokioms kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“ ir „Alibaba“ – trumpiau – GAFAA. Jos naudojasi didžiausiu pranašumu dėl to, kad dabartiniam DI reikia daug duomenų. Kuo daugiau žmonių naudojasi jūsų platforma, tuo greičiau auga duomenų pelningumas.
Tai suteikė didžiulį pranašumą toms įmonėms, kurios tai padarė teisingai, ir pavertė jas monopolistinėmis. Skaitmeninių platformų firmos trikdo esamas įmones, kiekvieną kartą konkuruodamos su jomis. Pavyzdžiui, kaip „Google“ internetinė paieškos sistema sutrikdė reklama pagrįstą laikraščių verslo modelį arba kaip „Apple“ parduoda daugiau laikrodžių nei šimtmečius gyvuojanti Šveicarijos laikrodžių pramonė.
Šios platformos taip pat stabdo naujų įmonių kūrimąsi, pavyzdžiui, supirkdamos visus potencialius naujus konkurentus. Tai stabdo naujoves.
Ir vis dažniau verslininkai turi konkuruoti šiose platformose, pavyzdžiui, „Amazon Marketplace“. Jie gali priklausyti nuo piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, konkurentų suklastotų produktų apžvalgų, monopolistų sprendimų tokiais klausimais, kurie yra nenuspėjami ir neskaidrūs, ir staigių algoritmo pakeitimų, kurie gali turėti įtakos jų verslui, nes jie, pavyzdžiui, tampa mažiau matomi potencialiems klientams. Tada yra skaitmeninio pragyvenimo verslininkų fenomenas – internetiniai pardavėjai, kurie vos uždirba pragyvenimui.
Šis radikaliai kitoks (anti-) konkurencinis vaizdas, kartais vadinamas „platforminiu kapitalizmu“, sukėlė reguliavimo institucijoms ir antimonopolinėms institucijoms didelį galvos skausmą. ES neseniai priėmė pasiūlymus dėl Skaitmeninių rinkų akto (DMA) ir Skaitmeninių paslaugų akto (DSA), kuriais bandoma suvaldyti faktinį ir galimą piktnaudžiavimą didelėmis dirbtiniu intelektu pagrįstomis skaitmeninėmis platformomis.
Jei būtume atsižvelgę į dirbtinį intelektą ir automatizavimą, būtume pastebėję darbo našumo augimą ir nedarbo didėjimą. Vietoj to matome stagnuojantį produktyvumo augimą – pavyzdžiui, JK jis yra mažiausias per 200 metų – ir vienus žemiausių nedarbo rodiklių Vakarų ekonomikoje per kelis dešimtmečius.
Airijos dirbtinio intelekto strategija ignoruoja minėtas platformos kapitalizmo problemas. Pavadinimas „Google“ visame dokumente paminima tik vieną kartą, o „Amazon“ ir „Facebook“ – nė karto. Nėra nuorodų į skaitmenines platformas, platformų kapitalizmą, Skaitmeninių rinkų ir Skaitmeninių paslaugų aktus ar daugelį ES antimonopolinių veiksmų prieš „Google“.
Airijos strategijoje turėjo būti nurodyta, kaip ir kada dirbtinis intelektas pasieks minėtą ekonominę naudą ir kas ją gaus. Ji taip pat turėjo pasiūlyti viziją, kaip užtikrinti, kad tauta nenukentėtų nuo GAFAA ir netaptų paprastu jų agentu.
Įmonėms to nereikia
Strategijoje taip pat daroma prielaida, kad dirbtiniu intelektu nepasitikima dėl to, jog žmonės nepakankamai supranta technologiją. Dėl to manoma, kad reikia mokyti žmones duomenų mokslo ir turėti DI ambasadorių kaip šių dienų pranašą. Tačiau reikėtų tikėtis priešingo rezultato – kuo geriau žmonės supras DI, tuo mažiau jie juo pasitikės.
Žinoma, tai būtų pageidautina. JAV, kur supratimas apie DI yra gana pažengęs, dirbtinio intelekto priėmimo rodikliai iš tikrųjų yra menki. Neseniai atliktas JAV gyventojų surašymo biuro tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 800 000 JAV įmonių, parodė, kad tik 2,9 proc. naudojosi mašininiu mokymusi 2018-aisiais. 2020 m. Europos Komisijos apklausa taip pat parodė labai mažą priėmimo lygį.
Daugelis kitų tyrimų patvirtina žemą dirbtinio intelekto priėmimo lygį. Įmonės to nepriima ne todėl, kad nepasitiki, bet todėl, kad tai neturi prasmės verslui. Jis yra per brangus, paprastai suteikia mažai naudos, ir turi pernelyg didelę aplinkosaugos riziką – ir visa tai prieš jums atsižvelgus į esamų operatorių dominavimą.
Atrodo, kad Airijos DI strategija, kaip ir daugelis panašių nacionalinių strategijų, tiki stebuklais, pavyzdžiui, kad įvairūs apskritimai gali būti „sukvadratinti“. Tai apima galimybę suteikti prieigą prie didelio kiekio svarbių duomenų visoms įmonėms, tuo pačiu apsaugant kiekvieno privatumą, priversti šalį mokytis „gilaus“ mokymosi ir prisitaikyti prie didžiulių duomenų centrų, tuo pačiu mažinant išmetamą CO₂ kiekį. Ji nepripažįsta jokių kompromisų..
