Žana pasakoja, kad 2013 metais gimus vaikui, ji pateikė prašymą gauti motinystės išmokas iš „Sodros“ ir taikyti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio. Praėjus šiam laikotarpiui ji pradėjo dirbti ir neapmokestinamas pajamų dydis pagal prašymą turėjo būti nebetaikomas, tačiau „Sodra“ jį toliau taikė.
„Mes „Sodrai“ buvome parašę prašymą, kad taikytų NPD tik tuo laikotarpiu, o jie toliau skaičiavo. Kadangi po metų pradėjau dirbti, tai ir darbovietė pradėjo taikyti neapmokestinamą pajamų dydį. Per tuos metus susikaupė 400 eurų ir atėjus deklaravimo laikotarpiui, mokesčių inspekcija sako, kad esame skolingi VMI, todėl, kad „Sodra“ klaidingai jums paskaičiavo ir per daug sumokėjo“, - pasakoja moteris.
Kaip tikina pašnekovė, ji nežinojo ir nesuprato, kad „Sodra“ jai taiko NPD ir kad iš jos yra atskaitoma mažiau mokesčių. Tačiau dabar vilnietė Žana nežino, kaip reiks grąžinti pinigus, nes tai yra beveik visas jos atlyginimas.
„Tai beveik visas mano atlyginimas ir nežinau, kaip čia reiks susispausti ir juos grąžinti. Na, bet blogiausia yra ne tai, kad reikės susimokėti, o tai, kad „Sodra“ neprisiima jokios atsakomybės. Kai žmogus padaro klaidą, tai atsakomybė krenta jam pačiam ir niekas nekreipia dėmesio į tai, gal tai netyčia, o iškart baudžia. Tačiau, kai padaro klaidą valstybės darbuotojai, tada jau niekas nekaltas ir jokios atsakomybės už tai jam nėra“, - piktinasi Žana.
Pašnekovė priduria, kad ji nori perspėti ir kitus žmones, nes tiki, jog ji nėra vienintelė Lietuvoje, susidūrusi su šia problema.
„Taip išeina, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi būti puikus finansų specialistas, sekti visus jiems taikomus mokesčius ir lengvatas, nes negali būti tikras, kad valstybė nepadarys klaidos, už kurią teks susimokėti žmogui“, - sako vilnietė.
Kodėl už „Sodros“ aplaidumą niekas neatsako?
Tv3.lt kreipėsi į „Sodrą“ dėl šios susidariusios situacijos ir paprašė ją pakomentuoti.
„Apgailestauju dėl ponios Žanos situacijos. Įsivėlus programinės įrangos klaidai poniai Žanai buvo mokama kiek didesnė išmoka, nei būtų, jei NPD nebūtų taikomas. Kitais žodžiais tariant, iš ponios Žanos pajamų 2014 m. į valstybės biudžetą buvo sumokėta mažiau mokesčio nei turėtų. Įstatymai numato, kad per maža mokesčio suma, išskaičiuota dėl per didelio mokestiniu laikotarpiu pritaikyto NPD, turi būti grąžinta į šalies biudžetą.
Kadangi NPD taikomas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (darbo užmokesčiui, priedams, priemokoms ir pan.), susidariusios sumos dydį galėjo lemti ne tik ši konkreti „Sodros“ išmoka, bet ir kitos 2014 m. gautos pajamos, jei tokių buvo.
Dėl to, kodėl turima sumokėti GPM vienu kartu, geriausiai pakomentuotų VMI, kadangi „Sodra“ GPM įmokų nerenka.
Turbūt sutiktumėte, kad sąžininga yra savo mokestines prievoles įvykdyti, kaip kad vykdo kiti gyventojai. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mano darbo užmokesčiui taikomas NPD ir kasmet prieš pajamų deklaravimą grąžinu GPM į biudžetą“, – teigia Klientų aptarnavimo metodikos ir informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Peseckienė.
Valstybinė mokesčių inspekcija tvirtina, kad yra sudarytos galimybės valstybei skolingiems žmonėms atidėti skolos gražinimą arba ją išmokėti dalimis.
„Yra galimybė kreiptis į mokesčių inspekciją ir prašyti atidėti sumokėti mokestį arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Mokestinė sutartis – kai mokesčių inspekcija sudaro galimybę išmokėti tą sumą dalimis. Mokesčių mokėtos sumoka mažiau negu banke, tai yra 0,01 proc. už kiekvieną dieną, tai yra labai menki pinigai, menkos palūkanos“, – teigia VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.
