„Daugėja gyventojų, kurie ketina išleisti daugiau kaip 100 ir daugiau netgi kaip 200 eurų. Taigi vidutiniškai tos išlaidos pasiskirstys tarp 100 ir 200 eurų. Jeigu mes skaičiuotume kartu ir dovanas, ir išlaidas šventiniam stalui“, - sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Kainos – gerokai aukštesnės
Tačiau kalėdinių mugių prekeiviai pastebi visai kitokią – esą žmonės daugiau dairosi, išlaidauti neskuba ir nesikuklina paprašyti nuolaidų.
„Tendencija yra mažesnė pirkimo nei praėjusiais metais, stengiasi ieškoti pigesnių dovanėlių. Pas mus kainos nėra labai aukštos, va, vilnonės kojinės 8 eurai. Prašo kalėdinių nuolaidų, jei galime, suteikiame“, - sako prekybininkė Ramunė.
„Ne daugiau šimto eurų – čia maksimumas, ką galime sau leisti. Bet čia visai giminei, tėvukai, anūkai, vaikai. Simboliškai. Pernai dovanoms galėjome sau leisti šiek tiek daugiau“, - pasakoja vilnietė Rita.
„Visi dairosi, šniukštinėja, žiūrinėja, bet neperka, sakyčiau, prižiūri savo pinigą visgi. Aš manau, kad ketina mažiau išleisti“, - tikina prekeivė Inga.
„Mes kažkaip šeimoje dovanojame bendrines dovanas. Gero vyno butelį, užtepėlių, namams bendrai. Stengsiuos išlaikyti tokį patį biudžetą, bet šiemet nelabai išeina, nes kainos gerokai aukštesnės, ypatingai kalėdinių niekučių“, - teigia Kalėdoms besiruošiantis Rimvydas.
Renkasi brangesnes, bet patvaresnes dovanas
Pasak ekonomistų, apmaudžiausia tai, kad lietuviai kalėdinėms dovanoms iš anksto netaupo ir biudžeto neplanuoja. Ir taip elgiasi tie gyventojai, kurių pajamos yra mažiausios. Todėl po švenčių jiems tenka kapstytis iš finansinės duobės. O kad taip nenutiktų, specialistai pataria rūpintis šventiniu biudžetu ir pinigus kruopščiai skaičiuoti, kaip tai daro Vakarų europiečiai.
„Jeigu Europos šalių gyventojų, kurių išlaidos šventiniam laikotarpiui siekia ir 500 eurų, jie dažniau ruošiasi ir planuoja nei Lietuvos gyventojai, kurių išlaidos yra ženkliai mažesnės. Ir, sakyčiau, teoriškai turėtų ruoštis kaip tik anksčiau. Ir tas sumas turėtų kaupti ilgesnį laikotarpį. Tai situacija per keletą metų nepasikeitė ir didžioji dauguma netaupo“, - tikina O. Bložienė.
Štai palyginus lietuvius su kitų Vakarų Europos valstybių gyventojais pastebima, kad lietuviai linkę dovanoti dovanų čekius, knygas, kosmetiką. Na, o štai europiečiai pirmiausia tikisi gauti dovanų keliones, mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius.
„Teko matyti tokių tyrimų, kad jaunimui, paaugliams ir vaikams pageidaujama dovana yra technologinis dalykas. Ar žaidimas, ar kompiuteris, telefonas. Tai kiek dabar tenka matyti, bendrauti su jaunesniais žmonėmis, panašu, kad tai vis dažniau pageidaujama prekė“, - tikina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Nemenką dalį dovanų krepšelyje užima ir žaislai vaikams. Pasak prekybininkų, šiemet tėvai renkasi brangesnius, tačiau patvaresnius žaislus.
„Maždaug išleidžia nuo 30 iki 50 eurų ir perka tokius kokybiškus žaislus. Pavyzdžiui, daugiau ne tas smulkmenas, bet vieną brangesnę ir kokybiškesnę dovaną“, - sako konsultantė pardavėja Regina.
Gyventojų apklausa rodo, kad lietuviai dovanų dažniausiai ieško prekybos centruose. Na, o po jų rikiuojasi įvairios kalėdinės mugės, turgūs ar smulkiųjų verslininkų krautuvėlės. O jaunimas kalėdines dovanas užsakinėja internetu.
