2011 metais valdžiai numačius idealias sąlygas plėtoti mažųjų, iki 30 kW, saulės jėgainių verslą, pasinaudoti suteiktomis lengvatomis suskubo daugybė įvairiausio plauko investuotojų. Tačiau paraiškoms į Energetikos ministeriją ėmus plaukti šūsnimis, o šiai išsigandus, jog už tokį ažiotažą teks nemažai sumokėti visiems elektros vartotojams, suskubta stabdyti įsibėgėjantį procesą.
Visa tai supykdė valdžios sprendimų įkaitais tapusius verslininkus. Kai kurie jų garsiai prabilo apie bylų valstybei kėlimą. Minčių apie bylinėjimąsi neatsisako ir keturias saulės jėgaines besibaigiant žiemai Tauragės rajone įrengęs Giedrius Stanevičius. Anot jo, valdžios keliai visiškai nežinomi: sprendimai priimami nepagalvojus apie pasekmes, o įstatymo pataisų taikymas atgaline data atbaido net labiausiai riziką mėgstančius investuotojus.
Daug žadanti pradžia
Sparčiai mažėjanti saulės jėgainių įrangos kaina, maži jų eksploatavimo kaštai (žaliava ateina tiesiai iš dangaus, o pastačius įrenginius saulės elektros gamybos kaštai tesiekia 1 ct už kilovatvalandę), saugumas gamtai – visa tai pliusai, raginę ir vis dar teberaginantys valstybes imtis ekologiškų, atsinaujinančių išteklių plėtros. Šiam mados klyksmui neatsispyrė ir Lietuvos valdininkai, dar 2011 metais numatę keletą procesus spartinančių mechanizmų. Vienas pagrindinių – net 1,63 Lt už kilovatvalandę siekiantis saulės jėgainių pagamintos elektros supirkimo tarifas bei garantija, kad jis toks bus taikomas 12 metų. Palyginimui – Vokietijoje 2001-aisiais viskas prasidėjo nuo 10 Lt tarifo bei du dešimtmečius siekiančio garantinio termino.
Tiesa, kur pliusas, yra ir minusas: kad galėtų sukurti „inksto taukuose“ sąlygas saulės energetika susidomėjusiems investuotojams, Lietuvos valdininkai visiems elektros vartotojams turėjo padidinti elektros kainą. Solidarumo bei žaliosios energetikos vardan.
Kaip ten bebūtų, 2011-aisiais saulės jėgainių statybų procesams buvo duotas startas, tačiau paraiškų bumo nesulaukta. Investuotojus tuo metu atbaidė didžiulė įrangos kaina. Vienos 30 kW jėgainės įrengimas jos statytojui tuo metu atsiėjo apie 300 tūkstančių litų, o investicijų grąža išsitęsė iki 8–9 metų. Nepatrauklu ir gana rizikinga.
2012 m. Kainų komisija sumažino tarifą iki 1,44 Lt, tačiau sumažėjo ir įrangos kaina. Atsižvelgęs į tai, rizikuoti nusprendė tauragiškis Giedrius Stanevičius, kartu su partneriais Lauksargių seniūnijoje, plynoje laukymėje, planavęs pastatyti dvidešimt 30 km/W galios saulės elektrinių. Planus ir vėl pakoregavo valdžia.
Tik pradėję plėtrą ėmė stabdyti
2012 m. išradus efektyvaus grynojo silicio – pagrindinės ir brangiausios saulės modulių sudedamosios dalies – gavybos būdą, įrangos kaina gerokai krito – iki 160–180 tūkstančių Lt (be PVM). Investicijų atsipirkimo terminas sumažėjo iki 5 metų. Negana to, bankai indėlių palūkanas sumažino iki 1 procento. Nenuostabu, kad saulės jėgainių verslas tapo patrauklus visokio plauko investuotojams. Kadangi leidimo statyti jėgainę išdavimas realiai nieko nekainavo, paraiškos į Energetikos ministeriją pradėjo plaukti šūsnimis. Sulaukta jų apie 15 tūkstančių. Naujoji Vyriausybė nutarė skubiai ir ryžtingai procesus stabdyti.
Prasidėjo gąsdinimas 5 centais, kuriuos už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę saulės jėgainių savininkams turės mokėti visi elektros energijos vartotojai. Be to, elektrinių statytojams nuspręsta įvesti 500 litų už įrengiamą kilovatą garantinį mokestį, o vietoje metinio numatytas ketvirtinis tarifo koregavimo periodas. Tai yra saulės elektros supirkimo tarifas fiksuojamas tą dieną, kai statytojas gavo leidimą gaminti elektros energiją.
– Viskas kardinaliai pasikeitė. Iki tol investuotojas riziką skaičiuodavo tik gavęs leidimą statyti. O pagal naują pataisą procesas vyksta kitaip: statytojas iš pradžių turi sumokėti iki 15 000 litų siekiantį garantinį mokestį, suprojektuoti jėgainę, ją pastatyti, susitarti su LESTO, prijungti elektrinę prie tinklo bei gauti įvairias pažymas ir leidimus. Visa tai užtrunka apie metus. Ir tik tada jis sužino elektros supirkimo tarifą, tai yra ar verta imtis šio reikalo. Iš 14 000 žadėjusių verstis šiuo verslu leidimus gavo tik 520, – pokyčius apibūdino G.Stanevičius.
Anot pašnekovo, visi tie, kurie spėjo Energetikos ministerijai pateikti dokumentus iki šių metų balandžio, tai yra visi tie, kurie sumokėjo avansą, pastatė jėgaines ir pateikė prašymą pradėti gamybą, vietoj anksčiau žadėtų 1,44 Lt gaus po 1,25 Lt už kilovatvalandę. Tie, kurie tai padarys iki liepos 1 dienos, gaus po 0,69 Lt. Nespėjusiems terminas gali būti pratęstas septyniems mėnesiams. Tačiau norint sulaukti tokios malonės reikia būti jau panaudojus 51 procentą investicijoms skirtų lėšų.
– Ką tai reiškia, niekas nežino. Net nėra sudaryta komisija, kuri turės spręsti terminų pratęsimo klausimą, – susiklosčiusią situaciją apibūdino Giedrius.
Vietoj 20 jėgainių – tik 4
Dėl valdžios priimtų sprendimų keisti planus buvo priverstas ir G.Stanevičius.
– Įkūrėme dvidešimt įmonių, ketinome įrengti dvidešimt jėgainių. Įsigijome žemės sklypus, sukirtome rankomis su bankais, tačiau iki balandžio 1 dienos spėjome pastatyti tik keturias. Kai keitėsi įstatymas, jau buvome pradėję jų statybą – nebeliko kur trauktis. Dėl likusių šešiolikos nusprendėme nerizikuoti. Kai jas atiduotume naudoti, gautume tik po 0,69 Lt už kilovatvalandę. Neapsimoka, atsipirktų tik per 10 metų. Užteks ir tų keturių, – teigė tauragiškis. – Šiuo metu laukiame, kol LESTO paruoš sutartį. Saulės jėgainės jau veikia, skaitikliai sukasi.
Paklaustas, ar dėl pradedamo plėtoti verslo jaučiasi saugus, verslininkas tik prunkštelėjo.
– Lietuvoje nėra jokių garantijų. Juk prieš tai galiojęs įstatymas garantavo mums 1,44 Lt tarifą. Kas žino, ar atėjusi nauja valdžia nesumažins jo dar labiau. Tikimės, kad prie tų, kurie pastatė jėgaines, valdžia nebekibs. Juk mūsų tik 520, – viltį išsakė verslininkas.
Viena jėgainė G.Stanevičiui atsiėjo apie 200 000 Lt. Už hektarą žemės ūkio paskirties žemės sumokėta 4 000 Lt. Vienai elektrinei užtenka 15 arų, nors sutalpinti galima ir į 7.
– Statėme karališkai, kad galėtų traktorius privažiuoti. Juk gali prireikti valyti ar taisyti. Kai pasakai, kiek investavai, žmonės galvoja, kad esi milijonierius. Bet juk viskas pastatyta už banko pinigus. Per metus turėtume gauti 32 000 Lt pajamų. Iš tos sumos reikia sumokėti buhalterei, saugos bei elektros įmonėms. Kas lieka, atiduodi bankui. Ir taip 6,5 metų. Atsipirks investicijos, manome, per 7 metus. Tokiam pačiam laikotarpiui yra suteikiama ir garantija įrangai, tad tikimės, jog niekas neges ir neplanuotų investicijų neprireiks. Tai yra nekrisim į nuostolius, – apie planuojamą investicijų grąžą prabilo G.Stanevičius.
Vietoj 30 tik 3,1 kW/h
Pašnekovas atskleidė tiesą ir apie tikruosius jėgainių pajėgumus. Vienos 30 kW elektrinės metinis naudingumo vidurkis – 14 proc., tai yra per valandą ji iš tikrųjų pagamina apie 3,1 kW.
– Juk reikia išmesti naktis, sausio bei vasario mėnesius. Manau, 20 kW/h pasieks tik kokią itin karštą ir saulėtą dieną, – teigia Giedrius.
Vyras prisipažino lendantis į visiškai nepažintą sritį. Anot jo, Lietuvoje pirmosios saulės jėgainės atiduotos naudoti tik prieš keletą metų, tad niekas tiksliai nežino, kaip jas prižiūrėti.
– Kas bus po 8 metų, neaišku. Plokštės gaminamos tik Kinijoje, taigi garantijos menkos. Laidai ir elektronika – vokiški, tad kiek patikimesni. Teigiama, kad po 12 m. jėgainių pajėgumai sumažėja 20 proc., o pačiose gamykliniuose dokumentuose rašoma, kad įranga sėkmingai veiks 30 m. Pažiūrėsim. Manau, kai po 12 m. pasibaigs supirkimo terminas, bus pasikeitusios ir technologijos. Reikės statyti naujas elektrines, – ateities prognozes išdėstė G.Stanevičius.
LESTO atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio žiniomis, iki šių metų balandžio 1 dienos sutartis su LESTO Tauragės rajone buvo sudariusios tik penkios saulės jėgaines pastačiusios įmonės. Bendra visų penkių elektrinių įrengta galia sudaro 601 kilovatą (kW), didžiausios jėgainės galia – 500 kW, mažiausios – 12 kW.
G.Stanevičius užsiminė, be savų keturių jėgainių, žinąs kitas aštuonias: penkios pastatytos šalia jo keturių, dar trys stovi Mažonuose. Septynios turėtų iki liepos 1 dienos išdygti Paberžių kaime.
Valstybei gresia teismas
Kas bus ateityje, parodys tik ateitis. O ko ketina imtis tie investuotojai, kuriuos valstybė nuvylė?
– Bylinėtis. Tik neaišku su kuo. Šiuo metu kelios stambios Lietuvos juristų kompanijos ieško tokių nusivylusių įmonių, kurios norėtų kelti bylą valstybei. Už tai, kad pakeitė įstatymą jo galiojimo metu, kad taikė jį atgaline data, kad sužlugdė teisėtus lūkesčius. Pavyzdžiui, negautų pajamų pavidalu per 12 mėnesių mes prarasime apie 70 000 Lt. Tie, kurie gaus po 0,69 Lt už kilovatvalandę, praras dar daugiau – apie 230–250 tūkstančių litų, – apie planuojamą stambią bylą prakalbo Giedrius.
Ieškovus pašnekovas suskirstė į tris grupes: tuos, kurie vietoj 1,44 Lt gaus 1,25 Lt, tuos, kurie gaus po 0,69 Lt, ir tuos, kurie pasikeitus įstatymui nusprendė nieko nestatyti. Trečiajai grupei, anot G.Stanevičiaus, bus labai sunku įrodyti nuostolius.
– Aš ir pats dėl tų 16 nepastatytų jėgainių neketinu kreiptis. Juk už pirktą žemę nekompensuos, o ir mokėta suma nedidelė. Matininkai ir kitos smulkmenos atsiėjo kelis šimtus litų. Neapsimoka. Tiesiog gaila sugaišto laiko, o visa kita – bala nematė, – teigė vyras.
Anot jo, valdžia planuojamos prieš ją bylos nesibaimina. Jai, kaip kartą yra prasitaręs Energetikos ministras, labiau apsimoka bylinėtis nei leisti visiems, kurie ketino, pastatyti savo jėgaines.
Įvykdžiusi atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pokyčius ateityje valdžia žada keisti ir visą saulės elektrinių plėtros strategiją.
– Kiek žinau, bus bandoma pasinaudoti Struktūrinių fondų parama. Valstybė sieks remti ne elektros kainą, o įrangos įsigijimą. Tai yra padės įsigyti įrangą, tačiau supirkinės elektrą rinkos kaina. Daugiausia dėmesio bus skiriama didelių parkų statybai. Visa tai bus daroma siekiant neužkrauti naštos ant elektros vartotojų pečių. Manau, po 12 metų elektrą parduosime tiesiogiai vartotojui, o ne į bendrą katilą – LESTO. Sumokėsim už elektros transportavimą laidais, ir tiek žinių. Juk taip vyksta visame pasaulyje jau dabar, – teigė G.Stanevičius.
Karolina STAŽYTĖ
