Apie ES paramos tvarką pasibaigus 2013-iesiems bus kalbama tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt 2010". Parodoje dalyvausiantis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačijanas Čiolosas neslepia savo siekio atsisakyti istorinių žemės ūkio gamybos duomenų naudojimo skirstant paramą žemdirbiams ir suvienodinti išmokas visose ES šalyse.
O ką apie būsimą ES Bendrąją žemės ūkio politiką galvoja Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovai?
Ieškos naujų kriterijų
Senosios ES narės be didelio entuziazmo laukia prasidedančių svarstymų, nes supranta, kad siekiant išlaikyti dabar galiojančius ES paramos skirtumus yra nedaug argumentų. Šiuo metu subsidijos skaičiuojamos įvertinant kažkada užfiksuotus vadinamuosius istorinius duomenis. Toks pasenęs ir realybės nebeatitinkantis subsidijų apskaičiavimo būdas tebegalioja tik todėl, kad kokia nors skaičiavimo tvarka turi galioti.
ES plėtimosi metais buvo teigiama, kad naujų narių ūkininkams galiojanti parama būtų per didelė, palyginti su gaunamomis pajamomis. Posovietinėse šalyse buvo gerokai pigesnė darbo jėga, degalai, dujos, elektros energija, trąšos ir kt. Dabar šių argumentų nebegalima naudoti, nes išlaidos ūkininkavimui kai kuriose naujose ES narėse yra net didesnės ir ne dėl jų kaltės.
„Mes turime sukurti teisingesnį paramos apskaičiavimo būdą. Bendroji žemės ūkio politika galėtų labiau prisidėti prie pažangaus, darnaus ūkio augimo, priimti naujus ekonominius, socialinius, aplinkosauginius, technologinius ir klimato iššūkius. Ji taip pat turėtų labiau atsižvelgti į 27 ES šalių ūkininkų veiklos ir ūkių įvairovę",– sako ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačijanas Čiolosas.
Beje, paramos teikimo pertvarkai pritaria ir kai kurie aukšti Vakarų šalių politikai. Vienas jų yra Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Gertas Lindemannas, viešai sakantis, kad Vokietijos ūkininkai galėtų atsisakyti bent trečdalio paramos solidarizuodamiesi su Baltijos šalių ir Rumunijos ūkininkais.
Taigi iš esmės Europos Komisijai reikės apsispręsti, kokiais kriterijais remiantis– bazinio derlingumo, istorinio išmokų laikotarpio, dirbamos žemės našumo ar kitais, pavyzdžiui, „per hektarą", galėtų būti apskaičiuojamos tiesioginės išmokos visoms šalims narėms.
Netylėkime, kad praradome milijardą
Ar bus atsisakyta vadinamųjų istorinių žemės ūkio gamybos duomenų skaičiuojant ES paramą? Tokio skubėjimo nejaučiama. Šie duomenys ypač nepalankūs Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Šiek tiek palankesnius duomenis pavyko įteisinti Čekijai, Slovakijai, Slovėnijai, Vengrijai ir Lenkijai. O jeigu būtų pasiūlyta atnaujinti istorinius duomenis?
Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Jeronimo Kraujelio, ir šis variantas mums būtų nepalankus. Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuvoje iki šiol labai prastai tvarkoma apskaita. Jeigu dabar atnaujintume istorinius duomenis, tai net pagal pastaruosius geriausio derliaus metų duomenis ne itin daug laimėtume.
„Kai kurių ūkių derlius buvo labai geras, tačiau vidurkis tesiektų 3,5 t iš ha (dabar galioja 2,7 t iš ha). Taigi peržiūrint ir laikantis tokių pačių taisyklių mes dar daugiau pralaimėtumėme, nes kitų šalių pažanga gerokai didesnė. O juk visiems didinti paramos neįmanoma– nėra tiek lėšų. Reikia siekti, kad apskritai būtų keičiami paramos nustatymo kriterijai. Kokie? Yra daug variantų, vienas iš jų– pagal sąnaudas",– svarsto J.Kraujelis.
Netinka Lietuvai ir paramos nustatymas pagal dirbančiųjų žemės ūkyje skaičių. 2003 m. užimtųjų Lietuvos žemės ūkyje buvo 257 tūkst., 2008 m.– 120, o 2009 m.– apie 110 tūkst.
„Šiaip mes labai pripratę nedaug reikalauti, esame kuklūs. O vakariečiai ūkininkai reikalauja daug. Todėl ir išsireikalauja. Kodėl mes tyliai sakome, kad dėl krizės šalies žemdirbiai prarado net milijardą litų? Netylėkime",– ragina J.Kraujelis.
Galimas tarpinis variantas
Ar turime vilčių suvienodinti paramą? Mus ramina Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis.
„Dabar prasideda vadinamasis taikusis Briuselio periodas. Paprastai Briuselis niekada kategoriškai neatmeta pasiūlymų. Todėl galime bandyti prognozuoti. Manau, kad bus pasirinktas tarpinis variantas. Parama žemės ūkiui išliks, bet gali atsirasti naujų dalykų, pavyzdžiui, bandymų paramą susieti su aplinkosauginiais reikalavimais",– prognozuoja E.Makelis.
Šiuo metu ES šalys pasiskirsčiusios į realisčių ir dviejų kraštutinumų grupes. Manoma, kad daugiausia paramos gaunančių ir reikalaujančių palikti esamą tvarką šalių nuomonė bus ignoruojama. Kitas kraštutinumas– visai atsisakyti ES paramos žemės ūkiui. Šiai idėjai pritaria Švedija, Danija ir Didžioji Britanija.
„ES dar nepajėgi atsisakyti paramos žemės ūkiui, dar per ankstyvas toks sumanymas. Tokį būdą siūlo švedai, o štai jų kaimynai suomiai yra daug nuosaikesni",– svarsto E.Makelis.
Daugybė variantų
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas sako, jog reikia siekti ir pasiekti, kad ES parama po 2013-ųjų būtų suvienodinta visoms šalims. Tiesa, niekas dar negali pasakyti, ar senosios šalys yra pasirengusios tokiems pokyčiams.
„Politiniame lygyje lyg ir pritariama– ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras, Prancūzijos prezidentas ir Vokietijos aukštieji vadovai lyg ir pritaria paramos suvienodinimui, bet kalbėdamas su žemesnio lygio pareigūnais supratau, kad padėtis kitokia. Štai Prancūzijos žemės ūkio ministras, kiti pareigūnai ir ūkininkai tokiems pasiūlymams nepritaria. Kalbama dar apie vieną pereinamąjį etapą",– sako B.Markauskas.
ŽŪR pirmininkas net mano, kad Lietuvai būtų palankesnis kraštutinis Švedijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos pasiūlymasvisiems atsisakyti paramos.
„Toks variantas mums būtų priimtinesnis nei galiojantis dabar. Kodėl? Neverta tikėtis, kad rinkoje maisto produktai greitai pabrangtų, taigi konkurencinėje kovoje mes būtume stipresni nei gausią paramą praradę vakariečiai. Po kelerių metų mes visai priprastume. Tik vargu ar tokiai reformai ES šalys ryšis",– sako B.Markauskas.
Kalbama ir dar apie vieną teorinį variantą, kai ES parama būtų sumažinta arba suvienodinta, bet būtų paleistos vadžios valstybėms.
„Naujosioms ES narėms tai būtų blogiausias variantas. Stipriosios šalys remtų savo ūkininkus, o silpnosios nepajėgtų, iškiltų problemų rinkoje ir ES Bendroji žemės ūkio politika žlugtų",– sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Uždaras ratas
Kas atsitiktų, jeigu liktų iš esmės nepakeistas ES paramos teikimas? Nieko gero. Patektume į uždarą ratą: neturime lėšų investuoti ūkiuose, negalime ūkių modernizuoti, pirkti našesnės technikos, negalime daugiau tręšti, tad gauname prastesnį derlių ir esame pasmerkti vilktis ES uodegoje.
Ar tokia padėtis naudinga ES? Ar būtų naudinga iš esmės atsisakyti ES Bendrosios žemės ūkio politikos? Ar vakariečiai nori, kad jų šalis užplūstų dar daugiau darbo migrantų iš naujųjų ES šalių? Tikėkime, kad Briuselis tokias grėsmes įvertins.
„Pereinamieji laikotarpiai? Galime svarstyti, bet iš esmės konkurencinės sąlygos turi būti vienodos. Bendra paramos suma, žinoma, nebus didinama, taigi kai kurioms šalims teks labiau susispausti",– prognozuoja LŽŪBA prezidentas J.Kraujelis.
Rytų Europoje dar reikia daug ką tobulinti. Pastaraisiais metais ES parama žemdirbių pajamose sudarė apie 25 proc. Taigi 75 proc. pajamų sukuriama iš darbo. Štai ir pasvarstykime– jeigu nebus darbo, tai kas liks kaime? Kaip pagerinsi gyvenimo kokybę, jeigu neliks kaime darbo?
Albinas Čaplikas
