Visi norime gyventi gražiai ir patogiai. Gražus bei patogus gyvenimas prasideda nuo savo būsto įsigijimo, jo remonto ir apstatymo. Kad Lietuva neatrodytų tokia didelė ir tolima, reikalinga ir mašina. Visam šiam gėriui reikalingi dideli pinigai. Bandome taupyti, tačiau... tenka pripažinti, kad vienerius metus taupę, matome, jog teks tai daryti dar dvidešimt metų.
Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą. Neįsigilinimas į paskolos gavimo sutartį, sau klausimų „O kas jeigu...?“ neuždavimas, neapgalvotas pirkimas, kad tik turėti kažką savo – kelios priežastys, kurios paskolą paverčia nepakeliama našta. O ji turėtų padėti. Kaip žadu grąžinti paskolą?
Banko kredito sutartis sudaryta iš dviejų dalių
– specialiosios ir bendrosios. Nepriklausomi paskolų ekspertai pataria atkreipti dėmesį į specialiąją dalį. Specialiojoje dalyje ypač svarbi skiltis, kurioje nurodomas paskolos grąžinimo būdas. Pirmosios sąvokos, kurias pravartu žinoti: linijinis bei anuitetinis metodai.
Bankui grąžinama suma susidaro iš pasiskolinto kredito ir palūkanų.Linijinis mokėjimas – tai palūkanų skaičiavimas nuo kredito likučio. Vadinasi, pirmosios įmokos bus didelės, tačiau jos palaipsniui mažės. Anuitetinis, arba pastovusis, mokėjimas – kai grąžinimo suma visada tokia pati, tačiau bankui šis būdas leidžia „užsidirbti“ didesnę sumą iš palūkanų. Preliminariais paskaičiavimais mokant linijiniu būdu palūkanų sumokama trečdaliu mažiau. Tačiau pasirinkus gerą strategiją ir anuitetinis mokėjimas leidžia sutaupyti. Viskas priklauso nuo pasirinkto paskolos grąžinimo plano.
Linijinį metodą leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu paskolos mėnesinė įmoka neviršija Lietuvos banko nustatyto santykio tarp pajamų ir mėnesinės įmokos, kuris negali būti didesnis nei 40 proc. Jeigu paskola yra 200 000 Lt, o žmogaus alga – 2500 - 3000 Lt „į rankas“, ir bankui reikia mokėti 1000 Lt per mėnesį, tai linijinis metodas galimas. Tačiau, jeigu alga būtų iki 2499 Lt, o mėnesinė įmoka ta pati - linijinis grąžinimas neįmanomas, nes yra viršijamas nustatytas pajamų ir mėnesinės įmokos santykis.
Rizikuoja bankas... o jūs?
Dar viena sudėtinga sąvoka šioje sutarties dalyje – banko marža. Trumpai tariant, tai būsimas banko pelnas procentais, gautas mokant paskolą. Marža yra sąlyginai nekintanti, jeigu nekeičiama paskolos ėmimo sutartis visą pasirašytą laikotarpį. Šiuo metu yra bankų, kurie pasilieka teisę keisti maržą kas du metus. Be to, jos galimas svyravimas priklauso ir nuo palūkanų kitimo, ir nuo kredito valiutos.
Kaip teigia Marius Jansonas, banko marža nustatoma atsižvelgiant, ar kreditas yra rizikingas ar ne. Rizikos faktoriais gali būti kredito dydis, žmogaus ir laiduotojo pajamos, specialybės, išsilavinimas, kiti įsipareigojimai, pradinis kliento įnašas ir kt. Ypač svarbus - nekilnojamojo turto amžius bei likvidumas (kaip greitai bus galima parduoti, jeigu nutrūktų kredito sutartis).
Kol nėra Lietuvoje bankroto įstatymo praktiškai visą finansinę riziką prisiima žmogus. Ar sumažėtų kliento pajamos, ar prarastų darbą, sumažėtų nekilnojamojo turto vertė - už viską atsako pats kredito gavėjas ir jo laiduotojai.
Nežinojimas nuo sutarties neatleidžia
Labai dažnai žmonės bendrają dalį pamato tik sutarties pasirašymo dieną. Žmogus renkasi banką, jam suteiksiantį paskolą palankiausiomis sąlygomis. Derasi dėl specialiosios dalies, kurią galima, iš esmės, keisti bet kada. Bendrojoje dalyje visos surašytos sąlygos yra nekeičiamos (delspinigiai, baudos, išankstiniai grąžinimai, sutarties sąlygų nutraukimas ir kt.). Tik labai išskirtinėmis sąlygomis galima pasikeisti vieną ar kitą punktą, tačiau turite būti „ypatingai geri“ banko klientai.
Bankas jums negali diktuoti savo sąlygų, tačiau jam tai yra labai lengva daryti. Dažnas atsainiai žiūri, ką pasirašo. Paskolos grąžinimo sutartis neanalizuojama, dėmesys atkreipiamas tik į pasiskolintą ir atiduodamų palūkanų sumas. Pamirštama, jog bankui yra įsipareigojama dešimtims metų į priekį. Per tą laikotarpį perkamas turtas gali smarkiai nuvertėti.
Kad būtų aiški rizika, reikalingi turto vertinimo skaičiavimai. Ypač perkant būstą. Jų prašo ir bankai, tačiau daug rečiau patys pirkėjai. Todėl nenuostabu, kad jus gali ištikti būtent toks scenarijus: imama paskola 30 – čiai metų ir perkamas senos statybos (daugiabutis pastatytas 1964 m.) butas. Vadinamajai „chruščiovkei“ 2014 metais sukaks lygiai 50 metų. Verta žinoti, kad statomiems namams suteikiama garantija... 50 – čiai metų.
Niekas negali atsakyti, kas bus su tais namais. Kiek kainuos jų renovacija? O bankas tokioms „chruščiovkėms“ pasirašo sutartis 30 - 40 metų. Tai rodo, bankui neįdomu, kas su jais nutiks. Gal juos reikės nugriauti? Namo griūtis banko kredito sutarties tikrai nenutrauks, o visas pasekmes prisiimti teks klientui. Šioje situacijoje turbūt prireiks gero advokato ir papildomų pinigų.
Kai pasirašai, mąstyk
Greičiausiai „chruščiovkės“ stovės kaip stovėjusios, tačiau įsigyto nekilnojamojo turto vertė kris. Visada atsiranda naujų reikalingų investicijų, kaip pavyzdžiui, namo stogo ar vamzdyno tvarkymas. Bankų sutartyse yra vienas labai reikšmingas, jį apsaugantis nuo rizikos, punktas: paskolos gavėjo finansinei situacijai pablogėjus ar sumažėjus užstatyto nekilnojamojo turto vertei, klientas privalo informuoti banką. Jeigu apie tai nepranešama laiku, traktuojama, kad sutarties sąlygos buvo pažeistos. Bankas turi teisę per 60 dienų (jeigu nesumokamos eilinės įmokos) nutraukti sutartį ir pareikalauti per 30 dienų padengti kredito likutį.
Deja, dažnam paskolos gavėjui sutarties nutraukimas - tai tik laiko klausimas. Kodėl? Nes nesame įpratę kontroliuoti ir vesti savo šeimos biudžetą. Prieš statant namą ar pradedant verslą visada sudaromas statybų ar verslo planas, kuriame surašomos visos galimos papildomos rizikos bei išlaidos. Su banko kreditu rizikuojame ne ką mažiau. Ar nevertėtų įprasti prieš bankinę sutartį pasidaryti paskolos grąžinimo planą, kuriame bus numatyti visi gyvenimo atvejai, turintys įtakos jūsų finansinei ateičiai, išanalizuotos jūsų pajamos ir galimybės?
Interviu davė: Nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas ir jo komanda.
www.paskoluekspertai.lt
Tekstą parengė Raimonda Adamonytė
