Pietrytinę Japonijos dalį sudrebinęs vienas stipriausių istorijoje žemės drebėjimų ir po to praūžęs cunamis, anot Lietuvos specialistų, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Kaip pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, nors Lietuva ir yra toli nuo Japonijos, abi šalys nėra uždari katilai, jas sieja bendra pasaulinė ekonomika.
Jeigu kas nors stipraus nutinka vienoje šalyje, tai, be abejonės, atsiliepia ir kitoms – tiek šalia jos esančioms, tiek ir tolimesnėms valstybėms. Skirtumas tik toks, kiek vienos šalys gali daryti įtakos kitų šalių rinkoms.
Teks išbraukti iš investuotojų sąrašo
A.Akstinas neslėpė, kad Japonija nėra didžiausias Lietuvos prekybos partneris ir kaimynas, su kuriuo vyksta daugiausia ekonominių mainų, tačiau, anot jo, yra nematomų gijų, susijusių su technologijomis, investicijomis, projektais, kurie galbūt ir nėra plačiai žinomi visuomenėje.
„Vyko derybos su investiciniu partneriu dėl mūsų atominės elektrinės statybos, yra įvairių darbų, kuriuos japonai galėjo ar galėtų ateityje padaryti. Pavyzdžiui, japonai kažkada darė tyrimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos gilinimo ir naujo giluminio uosto statybai. Dabar tokių darbų tikėtis iš jų, kol jie atsities po ilgų atstatymo darbų, sunku. Tokios ekonomikos smukimas būsimiems investiciniams projektams tikrai atsilieps“, - neabejojo pašnekovas.
Lietuvoje taip pat yra aukštųjų technologijų, lazerių gamybos įmonių, bendradarbiavusių su japonais, todėl šiose pramonės šakose pirkėjų taip pat gali sumažėti. Japonams pirmiausiai rūpės vietiniai gyventojai bei šalies ūkio atsigavimas ir tik paskui prekybiniai mainai su užsienio partneriais.
„Vienaip ar kitaip mažiau gausime ir technikos, automobilių, - svarstė A. Akstinas. - Japoniją iš potencialių investuotojų sąrašo reikės kuriam laikui išbraukti“.
Anot Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus, nors kai kurių pramonės šakų pardavimai ir sumažės dėl susiklosčiusios situacijos Tekančios saulės šalyje, japonų ūkiui keliantis gali atsirasti ir naujų užsakymų, pavyzdžiui, tam tikrų statybos darbų, todėl naujų galimybių gali pasitaikyti ir lietuviams.
„Nebus taip, kad tam tikrus nepatogumus pajusime šiandien ar rytoj, alternatyvų japoniškoms prekėms yra, tačiau galime greitai pritrūkti įvairių japoniškų gaminių, kompiuterių, kitos buitinės technikos. Japonai gamina daug ir sunkiosios technikos, kranų, kitų prietaisų, reikalingų statybos darbams. Anksčiau ar vėliau jų trūkumą tikrai pajusime, nors ir nesame didžiausi jų partneriai“, - sakė A. Akstinas.
Gali brangti automobiliai
DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka svarstė, kad gamtos stichijos pridaryta žala Japonijoje gali turėti įtakos automobilių kainoms Lietuvoje.
„Nors Japonija ir nėra viena iš pagrindinių Lietuvos eksporto ir importo partnerių, dabartinė stichija gerokai pakeitė automobilių koncernų struktūrą ir pajamų schemas. Pagrindinis tiesioginis poveikis pasaulio ekonomikai galėtų būti toks, kad trumpam gali šoktelėti atskirų japoniškų automobilių modelių kainos. Nors kai kurie automobilių gigantai jau paskelbė atnaujinantys gamybą savo industrijoje, prastovas darbe užfiksavo „Nissan“, „Honda“, „Subaru“ automobilių gamintojai“, - dėstė ekonomistė, tačiau čia pat pridūrė, kad toks kainų kilimas gali būti tik trumpalaikis, nes konkurencija automobilių rinkoje yra pakankamai didelė.
J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad žvelgiant iš istorinės pusės, bet kokie gamtos kataklizmai Japonijoje darydavo tiesioginį poveikį radiotechnologijoms bei mikroschemoms, tačiau dabar daugybė produkcijos yra gaminama ne pačioje Japonijoje, bet kitose šalyse – Taivane, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Todėl pagrindinė sritis, kuri nukentėdavo labiausiai, t.y. kompiuterinės technologijos, šiuo metu irgi yra apsaugota.
Panaudotų automobilių srityje, kainos atvirkščiai – gali smuktelėti, nes bus siekiama parduoti „automobilius skenduolius“ bei kitais būdais cunamio sugadintus bei sulaužytus automobilius.
Kalbant apie naftos ir benzino kainas, anot pašnekovės, galimi du scenarijai. Vienas jų, kad po įvykių Japonijoje benzinas ir nafta turėtų pigti. Kitas scenarijus, kurio tikimybė ne mažesnė nei pirmojo, kad nafta gali brangti, nes atstatyti visus praradimus prireiks daugiau energetinių išteklių.
„Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Šiek tiek sumažėjusios naftos kainos gana greitai gali vėl pradėti kilti, ypač kai prasidės masyvūs atstatymo darbai. Paprastai bet kokios stichinės nelaimės turi trumpalaikį poveikį ir pagrindiniams maisto produktams, tačiau galimi šoktelėjimai nebūna ilgalaikiai“, - teigė DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė.
Vyks draudimo rinkų perkainojimas
Anot nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno, nelaimė Japonijoje Lietuvą gali paliesti dviem būdais – per atominės energetikos diskusijas ir draudimo rinkas.
„Jau dabar plačiai diskutuojama dėl branduolinių reaktorių saugumo. Tokių diskusijų turėtų padaugėti, ypač kai Lietuvai sunkiai sekasi surasti investuotojų. Remiantis Japonijos įvykiais, gali susidaryti palankus politinis pretekstas arba atidėti planus, arba kažkaip kitaip juos persvarstyti. Kitas poveikis, kuris gali ateiti iš Japonijos į pasaulį, tai draudimo rinkų perkainojimas. Jeigu bus įvertinta, kad tarptautiniai perdraudikai dėl įvykių Japonijoje patyrė daug nuostolių, gali padidėti turto draudimo, verslo nutraukimo kainos. Tokiu atveju minimalus poveikis gali būti ir Lietuvai“, - dėstė S. Jakeliūnas.
Jis taip pat pabrėžė, kad, jeigu energetinio saugumo dalykai bus įvertinti, jog reikės branginti reaktorių statybas arba apskritai stabdyti visus procesus, tai gali ilgainiui paveikti ir tam tikrų energetinių išteklių, konkrečiai dujų kainas.
„Nieko gero, suprantama, nelaimė Japonijoje neatneš, tačiau tiesioginių ir reikšmingų poveikių kaip ir neturėtų būti, nebent bus pakartotiniai smūgiai ar cunamiai. Tiesioginio ryšio, kad galėtų kilti maisto kainos, aš nematau, tačiau galbūt ir yra tam tikrų argumentų. Jeigu visi įvykiai bus maždaug tokio masto, kokie jie yra dabar be ypatingo tolimesnio plėtojimosi, manau, kad ir visam pasauliui poveikis bus ribotas. Japonijoje atsigaus statybų pramonė, jie turės daug darbo, rekonstrukcijų, jų eksportas gali šiek tiek nukentėti, kadangi elektros tiekimas elektronikos ar automobilių įmonėms sumažėjęs, tačiau jį nesunku kompensuoti iš kitų šalių. Prekybai didelio poveikio taip pat neturėtų būti“, - apibendrindamas situaciją kalbėjo nepriklausomas finansų analitikas.
