• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros.

REKLAMA

O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos.

Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

Už ES pinigus pastotę pastatė baloje

Socialinio tinklo „Youtube“ kanalo „OpTV“ Rūta Janutienė gyvai transliavo, kaip ši pastotė, esanti prie geležinkelio pervažos, atrodo dabar.

„Latvijoje praūžė dar didesnė audra, tai lyginame skaičius: 12 tūkst. abonentų be elektros Latvijoje, pas mus – 120 tūkst., kas maždaug yra pusė milijono, nors audra pas mus buvo šiek tiek mažesnė.

REKLAMA
REKLAMA

Parodysiu, kaip šiandien atrodo visas šitas bardakas, kurį mums padovanojo ponia Šimonytė su savo kompanija. Šiaip katastrofa visiška yra – parodysiu, kaip atrodo pastotė ir kodėl pas mus nėra elektros“, – vaizdo įraše piktinasi vedėja.

REKLAMA

Ji tikina, kad transliacijoje matoma elektros pastotė baloje buvo pastatyta už Europos Sąjungos pinigus.

R. Janutienė neslėpė nusivylimo tuo, elektros pastotę nuspręsta pastatyti duobėje – ten, kur ją laisvai gali apsemti vanduo.

Prieš statydami neįvertino didesnio kritulių kiekio

R. Janutienė pridūrė, kad čia taip pat yra padaryta pervaža ir visi žinojo, kad iš čia, kai lyja, liejasi vanduo ir visą šią duobę apsemia.

REKLAMA
REKLAMA

„Na ir, žinoma, va – antytės plaukioja. Labai gražu yra šitas visas reikalas. Vilnius yra už 100 metrų ir visas šitas rajonas antra para neturi nė vieno elektrodo, kuris būtų pratekėjęs pro šiuos laidus.

Niekas neatvažiuoja mūsų gelbėti, nes, na, žiūrėkite – kas jums čia išsrėbs visą šitą reikalą? Tiesiog uždarė ir lauks, kol ateis kaitra begalinė, po kurios bala išnyks“, – „OpTV“ transliacijos metu kalbėjo žurnalistė.

„Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) neigė, kad vaizdo siužete matoma pastotė priklauso jai ir  kad jai atsidūrus vandenyje gyventojai neturi elektros. Įmonė informavo, kad ši pastotė priklauso „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„LTG grupės“ Komunikacijos partneris Domas Jurevičius komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad minima pastotė buvo pastatyta pagal projektuotojų paruoštą projektą.

Jis patikino, kad per daugiau nei 10 jos gyvavimo metų ji niekada nebuvo apsemta.

„Tokie reiškiniai, kaip neseniai praūžusi audra, kai per kelias dienas iškrenta mėnesio ar didesnis kritulių kiekis, yra itin reti ir projektavimo metu nebuvo vertinti“, – pripažino atstovas.

Pranešimų dėl audros padarinių vis daugėja

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, ESO skaičiavimu, dėl stichinės nelaimės nustatyti tūkstančiai elektros tinklų pažeidimų.

REKLAMA

„Gerokai daugiau virš 3 tūkst. taškų, kur yra pažeidimai, tai tiek oro linijos, tiek transformatorinės, aukštos įtampos linijos

Visi matome, kad audros mastas – didelis“, – „Eltai“ komentavo ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Ji neslėpė, kad šiuo metu elektros visiškai neturi ir dalis aplink didžiuosius miestus įsikūrusių gyventojų.

„Yra tokių vietų, kur, pavyzdžiui, dėl „Litgrid“ didžiųjų transformatorinių gedimų elektros visiškai nėra“, – paklausta, ar elektros tiekimas yra nutrūkęs aplink didžiuosius miestus esančiose savivaldybėse, atsakė ESO atstovė.

REKLAMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė žiniasklaidai Edita Zdanevičienė informavo, kad iki pirmadienio 8 val. gauta apie 400 iškvietimų ugniagesiams dėl audros nuverstų medžių ar kitų jos padarinių.

„Praėjusią parą, nuo sekmadienio vakaro prasidėjus stipriam vėjui ir lietui iki šios dienos ryto, gavome 323 iškvietimus. Tai jau po 6 val. ryto, iki daugmaž 8 val., jų yra gauta daugiau nei 50.

Tai yra labai dinamiška situaciją, tai ta progresija gali keistis. Šiuo metu galime teigti, kad ugniagesiai apie 400 iškvietimų yra gavę“, – „Eltai“ sakė E. Zdanevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada gyventojai gali tikėtis kompensacijų?

Jei skirstomųjų tinklų operatorius nespėja atstatyti elektros energijos tiekimo per 6 valandų (objektams esantiems: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar LEZ (laisvoji ekonominė zona) teritorijoje) arba 12 valandų (kituose Lietuvos regionuose) trukmę, tokiu atveju jums turi būti skiriama kompensacija.

Tokiu atveju ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo tinklų operatorius privalo informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl kompensacijos el. paštu, trumpąja SMS žinute arba išsiunčiat laišką paštu, jei nėra nurodyti kontaktiniai duomenys. 

REKLAMA

ESO aiškino, kad norintys kompensaciją gauti gyventojai tinklų operatoriui turėtų pateikti prašymą per pusmetį nuo pranešimo gavimo dienos, o šis kompensaciją turi išmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

„Kompensacija bus apskaičiuojama ESO iniciatyva ir vartotojai apie tai bus informuoti atskiru pranešimu“, – teigė bendrovė.

Pasak ESO atstovų, kompensacijos dydis vertinamas atskirai po kiekvieno įvykusio atjungimo.

„Kompensacijos dydis priklauso nuo kliento konkrečiam objektui, kuriame įvyko atjungimas, priskaičiuotos metinės persiuntimo paslaugos mokesčių sumos ir kompensuojamos atjungimo trukmės

T. y. kiek laiko skirstomųjų tinklų operatorius viršijo nustatytus persiuntimo paslaugos atstatymo laikus“, – vardijo ESO.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų