Šiandien socialinis tinklapis „LinkedIn“ padeda ne tik darbo ieškantiems asmenims, tačiau ir naujų darbuotojų ieškantiems įmonių vadovams. Kompanijos moka nemenkas pinigų sumas už teisę pasižiūrėti juos dominančių asmenų paskyras, rašo „Time“.
Įdarbinimo revoliucija
Visi žino, kad turėti savo paskyrą socialiniame tinklapyje „LinkedIn“ labai pravartu. Mes suvokiame, kad tokios paskyros turėjimas kažkada gali mums padėti susirasti darbą. Tačiau galbūt ne visi iš mūsų žino, kad per pastaruosius kelis metus „LinkedIn“ pakeitė įdarbinimo pobūdį.
Tinklapis patyrė nedidelę, tačiau itin reikšmingą transformaciją 2008 metų gruodį, kai jam pradėjo vadovauti Jeffas Weineris. Tuomet buvo pristatyta paslauga „LinkedIn Recruiter“, kuri verslo atstovams leido naršyti po visas tinkle esančias paskyras.
Įdarbinimas per „LinkedIn“ anksčiau daugiausiai buvo naudojamas tik technologijų sektoriuje, o pastaruoju metu, „LinkedIn“ atstovo spaudai Richardo George‘o teigimu, išpopuliarėjo ir tarp stambiųjų bendrovių. Šiuo metu iš į „Fortune 100“ sąrašą patenkančių kompanijų net 82 bendrovės naudojasi „LinkedIn Recruiter“ paslauga. Visame pasaulyje daugiau kaip 10 tūkst. kompanijų naudojasi viena ar kita „LinkedIn“ teikiama paslauga bei produktais, kurie kitaip dar yra vadinami „Hiring Solutions“ (liet. „Įdarbinimo sprendimais“).
„Hiring Solutions“ šiuo metu yra didžiausiai ir greičiausiai auganti verslo šaka, kas, mano manymu, iliustruoja tai, kad rinkoje yra paklausa mūsų siūlomiems produktams ir paslaugoms“, – „Time“ teigė R. George‘as.
Vieni sutaupo, kiti uždirba
„LinkedIn“ įtaka įdarbinimo procese pasiekė tiek stambias tiek ir smulkias kompanijas. Internetinės paieškos sistemos optimizavimo konsultacinės bendrovės „Slingshot SEO“ vadovas Aaronas Adersas teigė, kad visus paskutinius savo darbuotojus, kurių bendrovėje šiuo metu iš viso yra 100, jis susirado „LinkeIn“ tinklalapyje.
„Praėjusiais metais praktiškai nenaudojome personalo atrankos darbuotojų paslaugų“, – džiaugėsi jis.
A. Aderso vadovaujama bendrovė, sugebėjusi panaikinti personalo atrankai reikalingas išlaidas, sutaupė daugiau kaip 6 tūkst. JAV dolerių nuo vieno potencialaus darbuotojo.
Tai, kad yra vertingas pasiūlymas tokiems verslininkams kaip A. Adersas, iš kitos pusės yra finansinė nauda „LinkedIn“. Socialinis tinklas už prisijungimą prie „Recruiter“ programos prašosi iki 8 tūkst. JAV dolerių, o stambios bendrovės negaili pinigų daugybei paskyrų. 2012 metų pirmąjį ketvirtį „Hiring Solutions“ atnešė 103 mln. JAV dolerių pajamų. Papildomas abonementas, kuris kasdieniam vartotojui yra geriau pažįstamas, atnešė tik 38 mln. JAV dolerių pajamų.
Kol „Facebook“ ir kitiems socialiniams tinklapiams sunkiai sekasi išsaugoti vartotojų privatumą, „LinkedIn“ gali pasigirti vartotojais, kurie aktyviai siekia, kad informacija apie juos potencialiems darbdaviams patektų tiesiai prieš akis. Augant vartotojų skaičiui (šiuo metu „LinkedIn“ turi apie 161 mln. vartotojų) lygiagrečiai auga ir tinklapio vertė.
Išpopuliarėjo „pasyvus įdarbinimas“
Įdarbinimo ekspertas Davidas Marras per savo devynerių metų karjerą šioje srityje stebėjo, kaip kardinaliai per šiuos metus pasikeitė ši veiklos šaka. Šiandien „LinkedIn“ yra pagrindinis jo darbo įrankis. „[Tinklapis] neabejotinai palengvino komunikaciją su žmonėmis, – sakė jis. – Jis leidžia išplėsti komunikacijos kanalus. Tai tarsi virusas.“
Be to, tiek D. Marras, tiek A. Adersas prisipažino, kad „LinkedIn“ tinklapyje ieško ne tik tų, kurie ieško darbo, tačiau aktyviai stebi ir kvalifikuotus specialistus, kurie tuo metu neieško karjeros perspektyvų.
„Vertingiausias darbuotojas paprastai yra tas, kuris jau turi darbą, – „Time“ teigė A. Adersas. – Taigi „LinkedIn“ yra naudingas dar ir tuo, kad gali matyti net ir dirbančių žmonių profilius. Mes tai vadiname ilgo atsarginių žaidėjų suolelio turėjimu. Kitaip tariant, turime sąrašą žmonių svarbiausioms kompanijos pozicijoms užimti, kad atsilaisvinus vienai ar kitai darbo vietai netrukus galėtumėme susisiekti su tais žmonėmis ir pasiūlyti jiems įsidarbinti.“
Tokia įdarbinimo taktika, kai yra ieškoma vadinamųjų „pasyviųjų kandidatų“, pakeitė visą darbo paieškos pobūdį. „Aptikęs naują talentą aš bandau išplėsti tarpusavio tinklą, – pasakoja D. Marras, kuris per savo karjerą yra dirbęs su ne viena į „Fortune 500“ sąrašą patenkančia kompanija. – Tai nebūtinai reiškia, kad juos domina mano siūloma pozicija, tačiau aš bendrauju su jais, bandau išsiaiškinti, ar juos domintų ateityje pasitaikysiančios galimybės.“
Darbuotojų paieškos specialistams kiekvienas „LinkedIn“ narys yra potencialus darbuotojas, o sudėtingomis šių laikų darbo rinkos sąlygomis kiekviena galimybė darbuotojams gali būti aukso vertės. Pasyvių darbo vietų paieška tampa vis populiaresnė tarp dirbančiųjų.
„Norėdami nuimti derlių rytoj, turite užsiimti sėja jau šiandien, – tvirtina D. Marras. – Jau praėjo tos dienos, kai vienoje kompanijoje dirbdavote visą savo gyvenimą. Nors tokių darbuotojų dar pasitaiko, vidutiniškai vienose pareigose žmonės išdirba po 18 mėnesių.“
Taigi, galima dar pakartoti, kad „LinkedIn“ paskyros turėjimas yra ne tik šauni idėja – tinklalapis vis dažniau tampa pagrindine informacijos apsikeitimo darbo rinkoje priemone. Tačiau augant „LinkedIn“ populiarumui profesionalų pasaulyje kartu auga ir atsakomybė apsaugoti virtualius vartotojų identitetus. Šių metų birželio mėnesį buvo pavogti 6 mln. „LinkedIn“ vartotojų slaptažodžių ir, kaip vėliau pranešė „New York Times“, slaptažodžiai buvo lengvai užkoduoti.
Nepaisant to vartotojų skaičius socialiniame tinkle tik didėja, o personalo atrankos specialistai nuolat suranda naujų talentų. „Jei neturite savo paskyros „LinkedIn“ ar neišnaudojate tinklalapio kaip galimybės sekti specialistus ir būti informuoti, iš tiesų darote sau meškos paslaugą“, – teigia D. Marras.
Ar jūs turite savo paskyrą „LinkedIn“ tinkle? Sužinokite, kaip sėkmingai išnaudoti „LinkedIn“ darbo paieškoje.
