Daugumoje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos. Anksčiau, diegiant tokias sistemas buvo siekiama sutaupyti medžiagų, kadangi lyginant su kitomis sistemomis, jai reikia mažiau detalių bei ją paprasčiau įrengti. Nepertvarkius tokios sistemos reguliuoti šilumos negalima.
Nepaslaptis, kad nerenovuoti daugiabučiai dažnai pasižymi prasta šilumos paskirstymo situacija – butai, esantys arčiau šilumos punkto, yra karštesni, todėl žiemos metu turi praverti langus, o aukščiau esantys butai dažnai į pagalbą pasitelkia elektrinius radiatorius. Tai lemia išbalansuota šildymo sistema, dėl kurios temperatūra į butus yra paskirstoma netolygiai.
Daugiabučiai, nusprendę investuoti į atnaujintą arba naują šildymo sistemą, leidžiančią reguliuoti šildymą pagal poreikius kiekviename kambaryje, turi kelis pasirinkimus – modernizuoti dabartinę sistemą ir pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.
Šildymo sistemos pertvarka
Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo laiptinėje. Šią sistemą dažniau renkasi mažesni daugiabučiai, nes dideliuose daugiabučiuose ją įrengti yra sudėtingiau. Kolektorinę šildymo sistemą įsirengę gyventojai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir matyti skaitiklyje savo buto šiluminės energijos sąnaudas.
Daliklinė šildymo sistema veikia kiek kitaip. Joje šilumos dalikliai yra montuojami ant visų namo butų radiatorių taip užtikrinant tikslų suvartotos šilumos energijos paskirstymą. Pritvirtintas daliklis, šylant radiatoriui nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą.
Prietaisas perduoda kaupiamus duomenis į name įrengtą tarpinę stotelę, po to į automatizuotame šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir galiausiai į šilumos tiekėjo duomenų centrą. Jame gauta informacija yra apdorojama ir daugiabučiame pastate suvartotas bendras šilumos energijos kiekis yra paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis.
Šilumos reguliavimas
Pertvarkius senų daugiabučių šildymo sistemą, ant radiatorių yra įrengiami termoreguliatoriai, kuriais gyventojai gali reguliuoti į radiatorių patenkančio karšto vandens kiekį. Taip gyventojai pagal savo finansines galimybes ar pageidaujamą šilumos kiekį patalpose nustato ir palaiko pastovią patalpų temperatūrą.
Termoreguliatoriaus pagalba galima ne tik reguliuoti patalpos temperatūrą, tačiau ją ir taupyti – sumažinti temperatūrą nakties metu norimuose kambariuose arba, pavyzdžiui, išvykstant iš namų ilgesniam laikui.
Termoreguliatoriai ne tik padidina gyventojų komfortą ir suteikia jiems laisvę rinktis, bet ir suteikia galimybę taupyti pinigus. Vis dėlto, minimalią temperatūrą patalpose užtikrinti yra būtina. Šilumos taupymu piktnaudžiaujančių gyventojų butai ima drėkti, o dėl to kambariuose gali atsirasti tokių problemų kaip pelėsis.
Taip pat, ženklesnis patalpos oro temperatūros mažinimas ilgesniam laikui gali neproporcingai padidinti šalia esančioms patalpoms reikalingos šilumos sąnaudas.
Tuo tarpu pačiame daugiabutyje vykdant šildymo sistemos pertvarką, į butus perduodamas šilumos energijos kiekis susivienodina, nes ant šildymo sistemos stovų yra dedami balansiniai ventiliai, norint tolygiai paskirstyti šilumą tarp aukštų.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
