Nuosekliai įsisavinama parama padeda Lietuvos kaimo bendruomenei lengviau konkuruoti rinkoje ir ištverti ekonominį sunkmetį. Per dvejus metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemones paramos gavėjus jau pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų – daugiau nei pusė minėtų lėšų išmokėta šiemet.
Pokyčiai mūsų šalies kaimuose neretai matomi plika akimi – laukuose darbuojamasi su nauja žemės ūkio technika, ūkiai pildomi nauja įranga, renovuojami seni ar statomi nauji pastatai. Be to, pamažu populiarėja įvairi su žemės ūkiu nesusijusi ekonominė veikla.
Iš viso per septynerius metus žemės ūkio sektoriui ir kaimo plėtrai numatyta skirti apie 7,8 mlrd. litų paramos.
Vertina paprastesnę tvarką
Kaip minėta, šiemet išmokėta daugiau KPP lėšų nei pernai. Viena iš priežasčių – supaprastinta paraiškų administravimo tvarka, kai prašoma iki 150 tūkst. litų paramos. Paprastesnė tvarka reiškia, kad teikiant paraiškas pagal kai kurias KPP priemones nereikia atskirai rengti verslo plano, sutrumpinti paraiškų vertinimo terminai, todėl parama pareiškėjus pasiekia kur kas greičiau.
Puikus įrodymas, kad žemdirbiai ir žemės ūkio bendrovės vertina paprastesnę tvarką – šių metų pavasarį įsigaliojusios priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės. Per devynis mėnesius parama jau spėjo pasinaudoti daugiau nei 3000 pareiškėjų, kurie įsisavino apie 176 mln. litų paramos.
Dar galima teikti paraiškas
Paramos pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles galima siekti ir pagal kitas priemones: „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.
Paraiškas pagal minėtas priemones iki 150 tūkst. litų paramai gauti iki metų pabaigos renka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pagal projekto įgyvendinimo vietą. Paraiškų rinkimas tęsis ir kitais metais.
Jaunimui – beveik 150 mln. litų
Ypač aktyviai paramą įsisavina jauni, dar 40 metų nesulaukę Lietuvos ūkininkai. Daugiau nei 1400 paramos gavėjų pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ išmokėta beveik 150 mln. litų.
Populiariausia priemone išlieka „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Pagal ją paraiškas kasmet pateikia daugiau nei 90 tūkst. ūkininkų. Iš viso išmokėta parama nederlingose vietovėse ūkininkaujantiems žemdirbiams jau siekia 513 mln. litų.
Iniciatyvūs ir kraštovaizdžio tvarkymu bei ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys žemdirbiai – šiemet pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ pateikta daugiau nei 11,8 tūkst. paraiškų (pernai – 8,3 tūkst.). Iš viso jiems per dvejus metus, įskaičiuojant ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonėse dalyvaujančius paramos gavėjus, išmokėta daugiau nei 170 mln. litų.
Parama naudojasi ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. Jos pagal priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įsisavino beveik 49 mln. litų.
Smulkieji neatsilieka
Pamažu parama pildo ir natūrinį ūkį plėtojančių smulkiųjų žemdirbių taupykles – beveik 700 pareiškėjų pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pasiekė beveik 6 mln. litų. Daugiau nei 1200 vyresnio amžiaus ūkininkų pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ išmokėta 8,7 mln. litų. Šiemet pastarieji pateikė 465, o smulkieji ūkininkai – daugiau nei 230 paraiškų.
Daugiau nei 23 mln. litų išmokėta savivaldybėms ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms, kurios siekia sumažinti ūkininkų nuostolius dėl užliejamų pievų ir teikė paraiškas „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Finansuojami ir mokymai
Paramos lėšomis ūkininkams organizuojami ir įvairūs mokymai. Lauko dienų, parodomųjų bandymų, seminarų ir kt. renginių organizatoriams, kurie užsiima mokymu asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla išmokėta 15,3 mln. litų.
7,5 mln. litų KPP lėšų jau skirta ir kaimo bendruomenės iniciatyvoms skatinti. Ši suma pasiekė priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ paramos gavėjus.
Naudojasi ir miškininkai
Įvairiems projektams įgyvendinti paramos siekia ir miškininkai bei nederlingą žemę mišku siekiantys apželdinti asmenys. Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ paramos gavėjus pasiekė 12,4 mln. litų, o 5,8 mln. litų – pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Reikiamai miško kirtimo ar medienos ruošimo technikai įsigyti ar krūmynams pertvarkyti pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ jau įsisavinta beveik 5 mln. litų.
NMA nuo šiemet ūkininkams moka paramą ir už Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonių projektus. Šiemet minėtuose projektuose dalyvaujantiems paramos gavėjams išmokėta daugiau nei 200 mln. litų – šios lėšos įskaičiuotos į bendrą paramos gavėjus jau pasiekusią beveik 1,5 mln. litų sumą.
