Karolis Birgilas
Bedarbio pašalpų dydžio klausimas yra socialiai jautrus, o bandymas jas sumažinti bus palaikytas cinišku. Vis dėlto grąžinti bedarbius į rinką ne taip lengva, net jei ir yra laisvų darbo vietų. O jei tai paverstume verslu?
Kitaip tai vadinama socialiniu verslu. Aurelija Dzedzevičiūtė – viena iš šios srities pionierių Lietuvoje. Merginos pritaikyta idėja, kai bedarbiai papildomai užsidirba pardavinėdami žurnalus, nėra nauja pasaulyje, bet Vilniuje kelią skinasi sunkiai.
Nėra bendro sutarimo
„Socialinis verslas nėra vien idėja, nes jai dar reikia verslo strategijos. Principas Lietuvoje visiškai naujas, dabar jis „ant bangos“, bet vis dar nėra sutarimo, ką vadiname socialiniu verslu, – sako A. Dzedzevičiūtė. – Dažnai atsiduri tokioje situacijoje, kai mėgini save pozicionuoti kaip socialinį verslą, tačiau nerandi bendros kalbos su žmonėmis, su kuriais galėtum bendradarbiauti“.
Pasak pašnekovės, vis dar vyrauja supratimas, kad tai yra įprastas verslas, bet prisidengiama žmonėmis, kurie turi problemų. Tačiau panašios iniciatyvos jau sėkmingai įgyvendinamos Lenkijoje ir Slovėnijoje.
Vien gerų norų neužtenka
Projekto „Žmogus dėžė“ esmė yra ta, kad bedarbiai, pardavinėdami to paties pavadinimo žurnalą, užsidirba pusę jo kainos. Kita pusė skiriama žurnalo leidybai, tačiau šiandien to neužtenka. „Kol kas lėšų neužtenka, nes tiek daug neparduodame. Žurnalas nėra pakankamai žinomas, o pardavėjai ne visada gali tuo pačiu metu pardavinėti. Planuodami, kaip išsilaikys projektas, matėme, kad iš pusės kainos galime ir neišgyventi“, – teigia projekto vadovė.
Šiandien ieškoma ilgalaikių partnerysčių reklamos pardavimo srityje, tačiau leidinys dar neturi pastovaus tiražo. Pirmasis numeris buvo išspausdintas 5 tūkst. egzempliorių tiražu, tačiau dabar yra sumažėjęs iki 1 tūkst. Skaičiuota, kad leidinio kainai siekiant 5 litus, pardavimo turėtų užtekti tvariai leidybai.
Padeda grįžti į ritmą
Savaime suprantama, kad žurnalų pardavimas bedarbiams negali tapti rimtu pajamų šaltiniu, tačiau, pasak A. Dzedzevičiūtės, projektas turėtų padėti rasti tarpinį sprendimą ir leisti šiems žmonėms adaptuotis prie darbo ritmo bei lavinti pardavimo įgūdžius.
„Parduoti nėra lengva, todėl reikia turėti stiprią motyvacinę programą. Didžioji dalis žmonių, kurie kreipiasi, yra jauni, neseniai baigę mokyklą, niekur nestudijuojantys, nedirbantys ir nežinantys, ką veikti. Juos lengva sudominti idėja, o patirtį jie gali įrašyti į gyvenimo aprašymą. Iššūkis yra išlaikyti žmones“, – pabrėžia ji.
Kol kas komanda negali pasigirti jau įgudusiais pardavėjais, tačiau juos ruošia savanoriai. Apskritai visas projektas, išskyrus leidybą, yra palaikomas savanorių.
Integralus turinys
„Stengiamės neakcentuoti problemų, bet ieškome žmonių, kurie turi idėjų, kaip šias problemas spręsti. Žurnalo turinys pozityvus ir įkvepiantis ką nors daryti, o ne sėdėti ir galvoti, kaip viskas yra blogai“, – apie nuo rugsėjo leidžiamą žurnalą „Žmogus dėžė“ pasakoja A. Dzedzevičiūtė.
Pats pavadinimas, pasak projekto vadovės, atkreipia dėmesį, ir žmonės sustoja prie žurnalo pardavimo stendo. Leidinio pavadinimu bandoma pabrėžti, kad žmogui, sprendžiančiam problemas, nereikia užsisklęsti, nes kiekvienas turi potencialo veikti. Kaip teigia A. Dzedzevičiūtė, kiekvienas socialinis projektas galiausiai susiduria su nepastovaus finansavimo problema, taigi belieka tikėtis, kad pirmosios socialinio verslo apraiškos Lietuvoje taps tvariu sprendimu ne tik nedarbui spręsti.
