Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina teisingu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.
Lietuviai buvo kantrūs
Nobelio premijos laureatas neatsitiktinai pagyrė europiečius, iš esmės sugebėjusius susitarti dėl pagalbos į didelę bėdą patekusiai Graikijai. Buvo suvokta, kad tai ne tik Graikijos, bet ir kiekvienos ES šalies problema. Matyt, įžymusis ekonomistas taip savo tautiečius paragino skubiai susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo. Kitaip, pasak JAV prezidento Barako Obamos, šaliai iškiltų bankroto pavojus, pasaulį sudrebintų dar viena finansų krizė. Kai kurie ekonomistai amerikiečius ragina mažinti išlaidas, kaip tai darė kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir šiuo keliu pradedanti eiti Graikija, tačiau J. Stiglicas siūlo ne tik taupyti: „Pirmiausia mes turėtume amerikiečiams duoti daugiau darbo – taip į biudžetą surinktume daugiau mokesčių.“
Būtent 2000-aisiais, kai J. Stiglicas dirbo JAV vyriausybėje, amerikiečiai laikėsi tokios ekonominės politikos: per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningais laikais – taupyti. Kaip žinome, Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. Lietuva pasirinko sunkesnį, gyventojus ir verslą kankinantį ekonomikos gaivinimo būdą. Lietuviai buvo kantrūs, tačiau amerikiečiai šia savybe nepasižymi.
Didėjantis eksportas didina ir importą
Ar Lietuva bei ES gali kaip nors išvengti ekonominės krizės, jeigu ji kiltų JAV? Finansų analitikai kalba vienu balsu – praktiškai krizės būtų neįmanoma išvengti. Priežastys labai paprastos, nes Lietuva dabar labiau priklausoma nuo užsienio rinkų negu buvo priklausoma prieš krizę, pavyzdžiui, 2007-aisiais. Dabar eksportas siekia naujų rekordų, todėl susvyravusi paklausa pasaulinėse rinkoje skaudžiai paliestų ir Lietuvą. Tačiau nesiraukime plaukų anksčiau laiko. Nors negerai, kad esame pažeidžiami pasaulinės ekonomikos svyravimų, tačiau augantis eksportas leidžia Lietuvai kurti konkurencingesnę ekonomiką, atsiranda galimybių šalyje daugiau gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, Lietuvos ekonomika galės augti sparčiau.
Tačiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rinkoje – daug daugiau nei kaimyninių Baltijos šalių. Štai, „Swedbank“ analitikų duomenimis, Estijos BVP namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos – apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios priežastys? Importuojame visus gamtinius išteklius, todėl, net eksportui sparčiai augant, ne mažiau sparčiai kyla ir importas, juk reikia įsivežti ne tik žaliavų, naftos, bet ir įrengimų, mašinų, padedančių gaminti produkciją eksportui.
Tikrasis darbas dar tik prasideda
ES finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad ES spauda demonstruoja visuotinį džiūgavimą, o apie tai, kad priekyje dar laukia didžiulis darbas, kalbama tik užkulisiuose. Tik Vokietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelis atsargiai užsimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pirma būtina sąlyga – finansinė drausmė planuojant valstybės išlaidas. O juk su drausme, ypač finansine, euro zonoje visada buvo problemų.
Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto skaičiavimais, Graikijai, Airijai ir Portugalijai paskelbus defoltą (bankrotas, kai valstybė nebegali išmokėti skolų), vokiečių mokesčių mokėtojai prarastų beveik 71 mlrd. eurų. Tiesa, tyrėjai rėmėsi prielaida, kad antroji pagalbos Graikijai programa sudarys 120 mlrd. eurų. Ekonomistai apskaičiavo, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkai visiškai atsiskaitytų su savo kreditoriais, Vokietija prarastų beveik 13 mlrd. eurų.
Bonos universiteto profesorius M. Neumanas mano, kad silpnosios šalys turėtų palikti euro zoną. Į euro glėbį jos galėtų sugrįžti tik atkūrusios savo ekonomiką ir finansus. Profesoriaus nuomone, tokiu atveju graikai, išstoję iš euro zonos, vėl įsivestų savo senąją drahmą, ją devalvuotų ir taip padidintų graikiškų prekių konkurencingumą. Gyventojai patirtų nuostolių, tačiau padidėtų gamyba, atsirastų naujų darbo vietų, daugiau įplaukų patektų į biudžetą.
Pingant doleriui nafta nebūtinai brangsta
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Artūro Milevskio, šiandien praktiškai nė viena išsivysčiusi šalis negalėtų išgyventi be naftos, todėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai smarkiai veikia pasaulio infl iacinius lūkesčius.
Daugelis mano, kad pingant doleriui brangsta degalai. Nebūtinai. Jeigu doleris pinga euro atžvilgiu, bet tuo pačiu metu nafta, kuri skaičiuojama JAV doleriais, pabrangsta, tai mes, pirkėjai, parduodami brangesnius eurus ir pirkdami pigesnius dolerius, kad galėtume nusipirkti naftos, galime nepajausti jokio pokyčio. Kitaip yra JAV – kai doleris pinga, amerikiečiams nafta brangsta.
Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pastebėta 1970-aisiais, kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamintojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas. Taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią. Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų augimą, tai „užsukdavo“ infliacinę spiralę ir galiausiai ekonominį nuosmukį, arba recesiją. Siekdamas kovoti su infliacija, JAV federalinis rezervų bankas didindavo bazines palūkanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklumą, ir pastarasis pradėdavo brangti.
Jekaterina Rojaka, DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė: mums naudingiausia stabili pasaulinė rinka
Per pastaruosius kelis mėnesius po ilgos pertraukos ES prekybos balansas tapo neigiamas. Iti n baiminti s dar nevertėtų, padėtį galima pataisyti . Tačiau jeigu šis deficitas pradėtų augti , tai ir ES tektų suvaržyti vartojimą, o tai atsilieptų ir Lietuvai, nes mes vis daugiau eksportuojame. Jeigu mažės vartojimas visame pasaulyje, tai pamažu turės mažėti ir žaliavų, taigi ir naftos kainos. Daugelis apsidžiaugtų, tačiau neužmirškime, kad dėl šios priežasties gerokai sumažėtų ir eksporto apimtys. Be to, sumažėjus naft os kainai, ir mūsų kaimynai, NVS šalys, patektų į sudėtingą padėtį . Jos nevykdė ir nevykdo reformų, kurios leistų produktyviai didinti gamybos apimti s. Taigi ir joms tektų mažinti išlaidas, o toks pasirinkimas Lietuvos eksportuotojams nebūtų naudingas. Mums naudingiausia, kai pasaulinėje rinkoje yra stabili padėti s. JAV neturi kito pasirinkimo – ti k padidinti skolinimosi limitą. Tačiau visi supranta, kad ateityje teks smarkiai mažinti išlaidas. Manau, šių veiksmų JAV imsis nuo 2013-ųjų. Tada sudėtinga padėti s bus ne ti k JAV, bet ir ES.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas: žlugus doleriui sunkumų neišvengtų ir Lietuva
Jeigu JAV politikai būtų nesugebėję susitarti dėl skolos limito padidinimo, pasekmes pajustų visas pasaulis, neišvengtų sunkumų ir Lietuva. Koks doleris naudingesnis Lietuvos ekonomikai – silpnas ar stiprus? Dabar, kai Lietuvos pramonės augimas paremtas eksportu, mums naudingiau, jeigu euras silpnėtų dolerio atžvilgiu. Tada mums būtų lengviau eksportuoti už ES ribų. Tačiau kai euras silpnesnis – brangesni ir gamtiniai ištekliai, kuriuos importuojame, taigi ir didesnė infliacija šalyje. Gamintojams tokiu atveju lyg ir gerai, jie konkurencingesni pasaulinėje rinkoje, tačiau blogai vartotojams, nes jie perka brangesnę užsienio produkciją. Šįmet JAV prognozuojamas10 proc. biudžeto deficitas yra vienas didžiausių pasaulyje, o JAV – didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo. Taigi artimiausioje ateityje JAV tikriausiai bus didinami mokesčiai. Tikėti na, kad amerikiečiams teks susiveržti diržus, kaip tai 2009-aisiais patyrė Lietuva ir Latvija ir per artimiausius dvejus metus turės išgyventi Graikija.
Albinas ČAPLIKAS
