Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą. Pervedimus į banko sąskaitą atlieka „Google“. Jis teiravosi, ar už juos reikia mokėti mokesčius.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, kokia suma gaunama – tai gali būti 1 ar 1 tūkst. eurų. Ar teks deklaruoti pajamas ir susimokėti mokesčius priklauso nuo veiklos pobūdžio.
Kiek kitaip, anot specialistės, yra pardavinėjant savo daiktus – už tokio tipo pajamas mokesčius reikia susimokėti tik viršijus tam tikrą sumą.
Individuali veikla – kai siekiama gauti pajamų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė nurodė, kad, bendrąja prasme, gyventojas gali užsiimti bet kokia įstatymų nedraudžiama veikla, jeigu Lietuvos teisės aktuose nenustatyta, kad verčiantis atitinkamos rūšies veikla būtina įsteigti juridinį asmenį.
Ji pažymėjo, kad savarankiškai bet kokio pobūdžio individualia veikla užsiimantis gyventojas yra pats atsakingas už jo vykdomai veiklai keliamų reikalavimų ir prievolių (ne tik mokestinių) vykdymą.
Pašnekovės aiškinimu, individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
- savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius;
- savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla;
- savarankiška sporto veikla;
- savarankiška atlikėjo veikla.
Pasak R. Virvilienės, nustatant, ar veikla atitinka individualios veiklos požymius, yra įvertinamos visos veiklos vykdymo aplinkybės.
T. y. savarankiškumas priimant sprendimus, veiklos tęstinumas, kuris įprastai siejamas su atsikartojimu bei siekiu sudaryti daugiau panašaus pobūdžio komercinių sandorių su kitais gyventojais ar įmonėmis.
Taip pat motyvas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos (neatsižvelgiant į tai, ar ši veikla – pelninga ar nepelninga).
„Nusprendęs vykdyti tam tikros rūšies veiklą, gyventojas turėtų savarankiškai išsiaiškinti šią veiklą kuruojančiose institucijose apie reikalavimus jo norimai vykdyti veiklos rūšiai ir pasirūpinti visais veiklos vykdymui reikalingais leidimais, jeigu tokie yra reikalingi.
Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, gyventojas turi pranešti mokesčių administratoriui apie ketinamą vykdyti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą. Įvertinęs visus „pliusus“ ir „minusus“, kurią veiklos formą rinktis, turi nuspręsti pats veiklą vykdantis gyventojas“, – dėstė VMI atstovė.
Jei veikla atitinka šiuos požymius, teks mokėti mokesčius
Paklausus, ar yra kokia nors pajamų riba, iki kurios dar nereikia mokėti mokesčių, pavyzdžiui, 2 eurai, VMI atstovė pabrėžė, kad pajamų dydis savaime nėra kriterijus, nulemiantis pajamų ar veiklos priskyrimą individuliai veiklai.
Aptardama minėta situaciją R. Virvilienė nurodė, kad gyventojas, gaunantis ir nedideles pajamas už paslaugų teikimą ar prekių pardavimą, gali būti laikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jo veikla atitiks visus individualios veiklos požymius: tęstinumą, ekonominės naudos siekimą, savarankiškumą.
„Todėl gyventojas savarankiškai turi įvertinti ir kitas susijusias aplinkybes: ar veikla bus tęstinė, ar sandoriai atsikartoja, ar esminis tikslas – gauti pajamų ar kitokią ekonominę naudą, ar veikla vykdoma savarankiškai ir pan.
Taip pat, priklausomai nuo veiklos pobūdžio (skelbimai talpinami savo sukurtame puslapyje, teikiamos tarpininkavimo paslaugos ar kt.), verslo liudijimą galima įsigyti tik tai veiklai vykdyti, kuri yra įtraukta į galimų vykdyti veiklų sąrašą. Jei pageidaujama vykdyti veikla nėra įtraukta į minėtą sąrašą, tai su verslo liudijimu tokios veiklos vykdyti nėra galimybės“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad individualią veiklą vykdyti pasirenkama įsigijus verslo liudijimą, iš anksto, prieš verslo liudijimo išdavimą, turi būti sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis už numatomą veiklos vykdymo laikotarpį, nepriklausomai nuo numatomų gauti pajamų dydžio ir nuo faktiškai gautų ar visai negautų pajamų.
Į ką verta atkreipti dėmesį norint dirbti savarankiškai
VMI atstovės teigimu, pradedant savarankišką veiklą visada svarbu pasidomėti, kokie reikalavimai jai yra taikomi.
„Renkantis veiklos formą patartume atkreipti dėmesį į esminius skirtumus tarp verslo liudijimo ir individualios veiklos pažymos.
Nes su verslo liudijimu pajamų mokestį gyventojas sumoka iš anksto už pasirenkamą veiklos vykdymo laikotarpį ir verslo liudijimas išduodamas ne ilgiau nei kalendoriniams metams. O individuali veikla pagal pažymą yra neterminuota ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) mokamas per metinį pajamų deklaravimą“, – aiškino R. Virvilienė.
Anot jos, patariama apsiskaičiuoti ir galimus mokesčius kiekvienu iš atvejų, tam padės VMI ir „Sodra“ svetainėse esančios skaičiuoklės verslo liudijimui ir individualiai veiklai.
Pašnekovė nurodė, kad taip pat reikia vesti apskaitos žurnalą. Šioje dalyje gali padėti nemokama VMI sistema – virtualus buhalteris i.APS, kuris suvestus duomenis iš karto perkelia į pajamų deklaracijas.
Ji primena, kad visais atvejais vykdant individualią veiklą būtina deklaruoti pajamas. O tai padaryti reikia metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d.
„Vykdant veiklą su verslo liudijimų, galioja tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, per metus galima gauti ne daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų, pagal prekybinius verslo liudijimus negalima prekiauti internetu, paštu ir pan.
Verta pažymėti, kad mokestine prasme nėra skirtumo, kokioje verslo srityje vykdoma neregistruota veikla, neapskaitomos pajamos, nemokami mokesčiai, todėl atsakomybė dėl pažeidimų sprendžiama bendra tvarka“, – atkreipė dėmesį VMI atstovė.
Kada teks susimokėti pardavinėjant savo daiktus?
VMI atstovė pabrėžė ir tai, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius nebereikalingus daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.) ir nėra individualiai veiklai būdingų bruožų, tai veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivaloma.
Tokiu atveju, pašnekovės teigimu, jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas „pelnas“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) per metus nesiekia 2,5 tūkst. eurų.
Jei gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršytų šią ribą, apmokestinta būtų tik virš 2,5 tūkst. eurų susidariusi suma – nuo jos reikėtų sumokėti 15 proc. GPM deklaravus pajamas iki kitų metų gegužės 1 d.
„Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, tik išskirtiniais atvejais minėta suma gali būti viršijama.
Kad nekiltų nesusipratimų, VMI rekomenduoja visada išsaugoti pirkinių čekius, nors daugelis gyventojų taip ir daro įsigydami brangesnius pirkinius“, – pastebėjimais dalinosi R. Virvilienė.
