Kiniška „Google“ versija turi 580 mln. vartotojų. Kai kurių šaltinių duomenimis, apie 50 proc. namų apyvokos daiktų ir reikmenų namų ūkiuose (bent jau JAV) yra pagaminti Kinijoje. Vienaip ar kitaip, tendencija aiški ir mažai ginčytina – daug kas, ką naudojame, pagaminama Kinijoje. Visgi, kaip rodo „HD Trade Services“ atliktos apklausos duomenys, net 94 proc. iš 1,5 tūkst. internetu apklaustų respondentų Jungtinėse Valstijose negalėjo įvardyti nė vieno kiniško prekinio ženklo. Nors internetinės apklausos nebūtinai būna statistiškai reprezentatyvios, vis tik kažkiek teisybės ką tik minėtos apklausos rezultatuose veikiausiai yra: kiek kiniškų prekinių ženklų išvardytumėte jūs?
Priežasčių tokio pobūdžio analfabetizmui apstu. Pavyzdžiui, nors daug Kinijos prekinių ženklų įsitaisę tarp sėkmingiausių viso pasaulio prekinių ženklų, jie yra žinomi tik Kinijoje. Mat daugelis jų arba orientuoti išskirtinai tik į Kinijos rinką („China Telecom“, „Bank of China“, „China Life Insurance“) arba yra visai nauji ir tebemėgina tvirtai atsistoti ant kojų pasaulinėje arenoje (pvz., elektronikos bendrovės „ZTE“, „Huawei“).
Priežasčių yra ir daugiau. Pvz., kiniškos prekės retai kada atitinka europietiškus, amerikietiškus arba tiesiog nekiniškus standartus. Štai Las Vegase vykusioje elektronikos parodoje „Consumer Electronics Show“ didžiausias prezentacijas rengė kinų bendrovės „Haier“, „Tencent“, „Hisense“ ir „Huawei“. Šią parodą ne vienus metus lankančio „Popsci.com“ naujienų autoriaus Deno Nosovico (Dan Nosowitz) tvirtinimu, vienintelis dalykas, kurį jis prisimena apie šiuos prekinius ženklus, yra tas, kad prieš porą metų „Haier“ siūlė nuo „Kinect“ nusižiūrėtą imitaciją, kuri gedo dažniau nei kuri nors kita matyta nuo „Kinect“ nusižiūrėta imitacija.
Vienas iš kiniškų prekinių ženklų, kurį technologijomis besidomintys tautiečiai turėtų žinoti, yra „Lenovo“. Tiesa, minėtas žurnalistas įtaria, kad nedaugelis numanė šį prekinį ženklą esant kinišku. Šiaip ar taip, bendrovės būstinė veikia Morisvilyje (Šiaurės Karolina, JAV) ir Honkonge.
