Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, kad ekonomikos nuosmukis žmones verčia elgtis skirtingai. Vieni laukia didesnio būsto kainų kritimo, kiti žūtbūt stengiasi gauti paskolą, „kol dar duoda“.
Ar verta pirkti būstą dabar, kai nekilnojamojo turto kainos smarkiai nukrito, bet paskolų palūkanos išaugo? Ar paėmęs paskolą būstui žmogus netampa banko vergu?
Klauskite savęs: ar galiu?
Apie paskolą būstui įsigyti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė patarė svarstyti tik tiems, kurie moka rimtai įvertinti savo galimybes. „Pajamų, kurios turi likti klientui atskaičiavus imamos paskolos įmokas ir palūkanas, ribą bankai pastaruoju metu yra pakėlę atsižvelgdami į pakilusias kainas. Taip pat vertinama, ar žmogaus pajamos yra pastovios ir kiek tikėtina, kad jos tokios išliks ateityje. Tačiau bankas negali apie žmogų žinoti visko. Paimti paskolą žinant, kad tai tavo paskutinis darbo mėnuo prieš atleidimą, labai neatsakinga, o bankas, to nežinodamas, gali išduoti paskolą“, – sakė J. Varanauskienė.
Paskolų kainos, ypač litais, pastaraisiais metais yra labai išaugusios. Prošvaisčių, kad jos kris, nematyti. Žmonėms, turintiems galimybių imti paskolą, nėra rimtų argumentų delsti.
Neskubėti turėtų tie, kurie nėra užtikrinti dėl savo ateities. „Žmonės turi įsipareigojimų ir ne visose srityse gali sutaupyti. Pavyzdžiui, už šilumą turi mokėti tiek, kiek privalo. Jeigu žmogus nėra tikras, kad išlaikys dabartines pajamas arba yra įbaugintas bendrų ekonomikos tendencijų, jam nei finansiškai, nei psichologiškai nepatartina užsikrauti naujų įsipareigojimų. Jeigu jau apsisprendžiama imti paskolą, rekomenduotina pasidomėti paskolos įmokų draudimu, kuris apsaugos, jei žmogus taps nemokus“, – sakė J. Varanauskienė.
Norisi atsukti laiką
Į nepavydėtiną padėtį neseniai pateko jauna vilniečių šeima, prieš porą metų nusprendusi įsigyti būstą. Bankas „Snoras“ pagal vidaus taisykles savo darbuotojams paskolas būstui teikė lengvatinėmis sąlygomis. Šiame banke dirbantis vyras (redakcijai vardas žinomas) pasinaudojo galimybe ir pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta 4 proc. palūkanų norma.
„Snorui“ nusprendus keisti sutarties sąlygas, palūkanos neseniai buvo padidintos iki 7 proc. Mėnesio įmoka padidėjo nuo 1700 iki beveik 3000 litų, o jauna šeima nebežino, ką daryti.
„Jeigu būtume žinoję, kad taip nutiks, nebūtume ėmę paskolos, būtume nuomojęsi butą ir dabar tik sutaupytume. Mūsų pajamos per tą laiką nepadidėjo, išlaidos išaugo, o įmokos už būstą beveik padvigubėjo. Tačiau jeigu mano vyras nesutiktų ir nepasirašytų sutarties pakeitimų, turėtų išeiti iš darbo, o tuomet tikrai nebebūtų ką daryti“, – pasakojo į neviltį puolusi moteris.
Mokėjimas gali būti atidėtas
Į panašią padėtį gali patekti ne tik bankų darbuotojai. Palūkanos gali padidėti, jeigu tai yra numatyta paskolos išdavimo sutartyje.
„Jeigu žmogus pasirinko sutartį su kintama palūkanų norma, kuri yra susieta su tam tikrais rodikliais, tarkime, tarpbankinėmis palūkanų normomis, fiksuota marža, ji gali po nustatyto laikotarpo didėti arba mažėti. Pavyzdžiui, dabar tarpbankinių palūkanų normos paskoloms eurais mažėja. Fiksuotoms palūkanoms irgi galioja fiksavimo laikotarpis, tik jis ilgesnis – apie penkerius metus. Po jo taip pat peržiūrimos palūkanų normos. Viskas daroma neperžengiant sutarties ribų“, – aiškino J. Varanauskienė.
Moters teigimu, žmogus, sužinojęs, kad tapo nemokus ar pasikeitė kitos sąlygos, pirmiausia turi eiti į banką ir tartis. „Bankas gali pasiūlyti atidėti mokėjimus už paskolą, kurį laiką mokėti tik palūkanas arba pailginti paskolos laikotarpį“, – patarė šeimos finansų ekspertė.
Kuo skiriamės nuo švedų
Pasaulyje gana populiaru keisti būstą kas kelerius metus. Jeigu būstas pirktas imant paskolą, keičiasi ir paskola, o tai leidžia lanksčiau prisitaikyti prie savo pajamų pokyčių.
„Daugelyje šalių jau seniai atsikratyta nuostatos, kad žmogus, mokėdamas paskolą, privalo gyventi tik tame pačiame bute ir šis galiausiai taps jo nuosavybe. Pavyzdžiui, Švedijoje bankai kai kuriems skolininkams siūlo ilgą laiką mokėti tik palūkanas, o paskui, tarkime, po 20 metų, sumokėti paskolą. Dažnai tos palūkanos būna mažesnės už būsto nuomos kainą. Lietuvoje tai dar nėra įprasta, nes žmonės nori turėti ne vietą, kurioje gyventų, o nuosavybę“, – pasakojo J. Varanauskienė.
Būstai vienodi – kainos skirtingos
Nekilnojamojo turto agentūros DnB NORD būsto direktorius Gediminas Jankauskas mano, kad dabar būstų kainas dažnai mažina ir tie pardavėjai, kurie kategoriškai laikėsi anksčiau nustatytos kainos.
„Vieni pardavėjai jau sureagavo į pakitusias sąlygas, kiti dar ne, todėl rinkoje galima rasti analogiškų būstų už labai skirtingą kainą. Dabar geras laikas pirkti būstą, pardavėjai sukalbami, tačiau pirkėjas turėtų pasitarti su profesionalais, atidžiai ieškoti, lyginti, kad nenusipirktų per brangiai“, – situaciją aiškino G. Jankauskas.
TIK FAKTAI
Ekspertų pastebėjimu, šiemet būstų kainos vidutiniškai krito 30 proc.
Būstų pardavimo sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 60−70 proc.
