Prasidėjus finansų krizei, tikėtina, jog sunkiu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Logiška - parduotuvėse ekologiškos prekės kainuoja brangiau. Sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius.
Visgi, ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo. Galbūt tai dėl jų išskirtinumo, o gal veikia mados dėsniai. Internete galite rasti daugybę ekologine produkcija prekiaujančių elektroninių parduotuvių, didieji prekybos centrai siūlo atskirus šių prekių stendus bei pilna mažų parduotuvių, kurios aprūpins jūsų namus reikalingiausiais daiktais.
Dažnai įtartinai atrodo prekybos centrų lentynose esanti gausybė „sveikų“ ir „ekologiškų“ produktų. Kartais gaminių žymėjimas atlieka tik prekės reklamavimo funkciją ir neturi tų gaminių savybių, apie kurias skelbia.
Nuo įprastų prekių eko produktai skiriasi kokybe, tačiau nuoroda „ekologiškas“ apibūdina ne tik produktą, bet ir jo auginimo, apdorojimo ir perdirbimo būdą. Atpažinti, ar įmonės viešinamas ekologiškumas yra tikras, pakankamai sudėtinga, tačiau yra keletas kriterijų, padedančių tai nustatyti. Jeigu įmonės reklamoje gausiai naudojamos frazės „natūralus“, „nekenksmingas aplinkai“ ir pan., tačiau faktais tai neįrodoma, nereikėtų į tai žiūrėti itin patikliai. Produktai, kurie nėra patvirtinti pasauliniais standartais ar sertifikatais, taip pat negali būti vadinami ekologiškais, o įmonės skelbiami teiginiai, nepagrįsti nepriklausomų, trečiųjų šalių, taip pat negali būti pripažinti teisingais.
Apie tai, jog produktas iš tiesų ekologiškas, informuoja produktų etiketės. Juose visuomet turi būti nurodomas gamintojas, jo adresas, produkto kilmė ir sudėtis. Vienas svarbiausių duomenų etiketėje – sertifikavimo ženklas, kuris vartotojui suteikia tam tikrą pasitikėjimo jausmą. Galima pasakyti, kad ekologinis ženklas tampa tam tikru simboliu, reiškiančiu, kad produktas yra pagamintas, laikantis ekologiško gamybos būdo, yra atitinkamai reguliuojamas ir kontroliuojamas. Ekologinio ženklo kriterijai yra paremti atliktais tyrimais, kurių metu ištirtas prekių ar paslaugų poveikis aplinkai. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitę ekologiškumą patvirtinantys „EcoGarantie”, „EcoLogo”, „EcoLabel”, „EcoCert“, „NaTrue“ ženklai. Tad žodeliai „natur“, „bio“ ir „eco“ nurodo, kad gaminys yra sertifikuotas kaip natūralus.
Eko produktų standartai visgi leidžia nedidelį kiekį cheminių medžiagų, dažniausiai – konservantų. Tiesa, kiek natūralių ingredientų reikalaujama ir kurie iš jų laikomi natūraliais priklauso nuo sertifikavimo institucijos naudojamo standarto. Vieni skaičiuoja natūralių ekologiškų ingredientų dalį nuo viso produkto, kiti – nuo viso, išskyrus vandenį, treti nustato skirtingus reikalavimus pagal produktų kategorijas. Todėl sertifikatas sertifikatui nelygus. Bet kuriuo atveju, kiekvienu iš šių ženklų pažymėtas gaminys teikia tam tikrą garantiją dėl jame esančių medžiagų švarumo.
Lietuvos ir užsienio rinkose gausu gamintojų ar prekybininkų sukurtų etikečių ir simbolių, kuriais siekiama suteikti produktui ekologiškesnio, sveikesnio gaminio įvaizdį. Tad jei abejojate produkto ekologiškumu, ieškokite eko ženkliuko ant pakuotės arba reikalaukite trečiosios šalies eko ženklo sertifikato.
