Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė sako, kad mamoms užsiimti verslais Lietuvoje situacija - sudėtinga. Tačiau tiems, kurie labai nori ir turi idėjų, jokie sunkumai nėra neįveikiami.
Atrado naują verslo nišą
Dvynukus auginanti Asta megzti pradėjo, kai laukėsi, o parduoti kitiems vaikiškus megztus drabužėlius ėmėsi, kai vaikams buvo keleri mėnesiai. Nors pirmaisiais klientais tapo draugai, dabar moteris teigė, kad norinčiųjų įsigyti jos kūrinių ratas gana stipriai išsiplėtęs.
Paklausta, kaip kilo mintis užsiimti mažųjų mezginiais, jauna mama teigė, kad idėja atėjo natūraliai.
„Kai laukiausi ir ieškojau vaikams drabužėlių, kurie atitiktų mano skonį, labai sunkiai sekėsi ką nors rasti Lietuvoje. Tuomet ir pradėjau megzti pati“, - naujo verslo pradžią prisiminė Asta. Po kurio laiko moteris pastebėjo, kad vis daugiau draugų ir pažįstamų ėmė prašyti ir jiems ką nors numegzti. „Paskui viskas rutuliojosi labai dideliu tempu“, - neslėpė kiek daugiau nei prieš metus mama tapusi moteris.
„Kuriu vadovaudamasi tiktai savo skoniu, savo supratimu apie dizainą, spalvas. Man atrodo, kad tame ir yra dalis sėkmės bei drabužėlių populiarumo. Lietuvoje nelabai galima nusipirkti vaikiškų rūbų, kurie nebūtų apkrauti spalvotais piešiniais, nebūtų sintetinių spalvų“, - verslo idėja dalijosi pašnekovė. Anot jaunos mamos verslininkės, pagrindinė jos verslo esmė – kurti iš natūralių medžiagų, megzti iš žemės spalvų siūlų.
„Kol kas vos spėju suktis, - juokėsi Asta. – Nusipirkau brangiausią mezgimo mašiną, žiūrėsim, kas čia išeis. Yra didelė paklausa, o megzti vien rankomis, žiūriu, kad jau nespėju, ypač iš plonų siūlų megzti vasarinius rūbelius“.
Mezgimas – ilgametė giminės moterų tradicija
Pašnekovė prisiminė, kad megzti ją išmokė močiutė. „Pirmąjį šaliką nusimezgiau gal kokių keturių metų“, - juokėsi dvynukus auginanti moteris.
Anot jos, mezgimas visuomet buvo ilgametė jos giminės moterų tradicija. Maniakiškai mezgė tiek mama, tiek ir močiutė, tai, matyt, nesąmoningai persimetė ir jai.
Vis dėlto, rimčiau mezgimui moteris atsidėjo tik besilaukdama, o pardavimui aiškino megzti pradėjusi... iš neturėjimo ką veikti.
„Maži vaikai beveik visą laiką miega. Jie pavalgo ir vėl miega. Aišku, naktinis neišsimiegojimas vargina, bet kadangi aš gimdžiau dvynius, tvirtai nusiteikiau, kad tas nuovargis greitai praeis ir praėjo. Dienomis negalėjau miegoti kartu su vaikais, todėl nelabai turėdavau, ką veikti. O paskui kažkaip natūraliai organizuojiesi darbus. Turiu moterį, kuri man padeda, taip ir sukuosi“, - apie spėjimą megzti ir auginti mažylius kalbėjo Asta.
Jauna mama vylėsi, kad ir vaikams pradėjus lankyti darželį, nebereikės sugrįžti į senąjį darbą, o galės ir toliau užsiimti mėgstama veikla.
Geriau savirealizacija nei pyktis
Klausiama, ar motinystė iš tiesų suderinama su verslu, Asta svarstė, kad moterų, kurios galėtų metų metais būti tik su vaikais ir nuo to jausti didžiulį pasitenkinimą, yra labai mažai, o tų, kurios negalėdamos savęs realizuoti, išsikrauna ant vaiko - daug.
„Labai dažnas atvejis, kad mamos visiems aiškina, kokia motinystė joms yra svarbi, bet pačios pyksta ant savo vaiko. Pyksta, kai vaikas ką nors ima, liečia, numeta, paskui iš to pykčio pradeda net šaukti, - stebėjosi Asta. - Jeigu moteriai be motinystės reikia dar kokio nors užsiėmimo, ir tuo patenkintas tiek vaikas, tiek ir mama, tai būtinai tuo reikia užsiimti. Vaiko auginimas suteikia begalinę pilnatvę, didelį džiaugsmą, bet šiek tiek atitrūkti nuo tų rūpesčių taip pat reikia“.
Mamų kūrybiškumas apmokestinamas
Mamas vienijančio sambūrio atstovė L. Paulavičienė teigė pažįstanti ne vieną mamą, užsiimančią begale įdomių veiklų – ir mezgimu, ir karoliukų vėrimu, mokslinių darbų rašymu, advokatavimu. Tai rodo, kad motinystė ir verslas yra suderinami, tačiau vis dėlto to dažniau imasi mamos, turinčios jau paaugusius vaikus.
R. Paulavičienei teko girdėti kelis rimtesnius verslo kūrimo atvejus, kai mamytės mažą verslo užuomazgą motinystėje išvystė į didesnį verslą, tačiau tai joms pavyko pasiekti jau paauginus savo vaikus.
„Iš mažų verslų, pradėtų motinystėje, po kokių 5-6 metų išauga verslo idėja, kurią paskui jau vysto visa šeima, draugai. Pavyzdžiui, berods Tarandėje, yra tokia poliklinika, kurios idėjos generatorė buvo motinystėje pradėjusi dirbti psichologė. Ji per 5-6 metus, kada jau jos vaikai paaugo, savo psichologinius šeimų ir vaikų konsultavimus pavertė stabiliu verslu, iš kurio dabar gyvena visa gausi šeima", - vieną pavyzdžių atsiminė pašnekovė. Ji neabejojo, kad motinystė yra labai gera niša naujos idėjomis kurti, tačiau neslėpė, kad dažnai geroms mintims tapti realybe trukdo ir valstybės politika.
„Yra daug mamų, kurios motinystėje nukenčia nuo savo darbų, - apgailestavo R. Paulavičienė. - Pagal Lietuvoje dabar galiojančią tvarką, jeigu žmonės vykdo individualią veiklą, dėl kiekvieno gauto papildomo lito per metus gali netekti motinystės atostogų išmokų. Šiuo atveju mamos yra visiškai neskatinamos, joms netgi trukdoma. Dideli mamų norai kūrybiškai gyventi ir dirbti yra labai stipriai slopinami“.
Paklausta, kaip mamoms galima būtų padėti, kaip skatinti jas kurti ir imtis verslių idėjų, moteris sakė, kad užtektų tiesiog joms netrukdyti, nes, anot jos, derinti motinystę ir verslą yra didelis menas, o idėjos stimulu kažką naujo pradėti gali tapti pati motinystė.
