Gegužę atsivėrusi Vokietijos darbo rinka, ekspertų teigimu, suteiks naujų verslo galimybių ir lietuviškoms įmonėms.
Pasak įmonės „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, Vokietijos darbo rinka gali tapti naujų lietuviškų įmonių steigimosi ar plėtros stimulu, tačiau atėjimas gali pareikalauti specialaus pasirengimo ir atitinkamų žinių.
Aukštas kokybės standartas
„Vokietijos rinka - milžiniška, tačiau turinti savo griežtas taisykles ir reikalavimus. Manau, kad norint įsitvirtinti Vokietijos rinkoje, kokybė bus itin svarbus faktorius. Tarptautinio marketingo išmanymas, stiprūs prekių ir paslaugų ženklai bus labai svarbūs siekiant pripažinimo ir įvertinimo šioje rinkoje“, - kalbėjo P. Lukauskas.
Jis įsitikinęs, kad atsiverianti darbo rinka suteiks lietuviškoms įmonėms laisvai, be papildomų teisinių procedūrų įdarbinti darbuotojus iš Lietuvos, sumažins biurokratinius barjerus, palengvins veiklos organizavimą.
„Remiantis mūsų analitikų duomenimis, perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Vokietiją bus biotechnologijų, baldų, elektronikos, informacinių technologijų, turizmo, ekologiško maisto ir medienos pramonės sektoriai“,– teigė P. Lukauskas. Kaip pavyzdį jis pateikė lietuvių verslininką Remigijų Butėną, kuris jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai dirba Vokietijos rinkoje: gamina, parduoda ir stato rąstinius namus.
Kalba ir sąžiningas darbas
Vokietijoje medinių namukų įmonę „Butenas Holzbauten“ prieš 15 metų įkūręs R. Butėnas, prisiminė, kad pati pradžia svetimoje šalyje buvo sudėtinga. Situaciją sunkino ir tai, kad vyras visiškai nemokėjo vokiečių kalbos. Verslininkas iš Lietuvos neslėpė, kad iš pradžių teko dirbti pačius įvairiausius darbus ir tik paskui kilo mintis steigti savo įmonę.
„Lietuvoje vien įkurdami įmones verslininkai jau bijo, kaip reikės jas išregistruoti. Vokietijoje tokių baimių nėra. Ten aš pats užregistruodavau įmones per 5 minutes ir, nepasisekus, išregistruodavau per 2 minutes“, - tikino R. Butėnas.
Jo teigimu, pradėti verslą Vokietijoje nereikia bijoti, tačiau būtina viską daryti tvarkingai ir protingai. „Į Vokietijos rinką reikia eiti tik su geros kokybės produkcija“, - patarė lietuvis.
Verslui pradėti R. Butėnui reikėjo pinigų, tačiau čia pagelbėjo netikėtai gauna valstybės parama. „Parašiau paraišką paramai gauti ir net pats netikėdamas gavau daugiau kaip 200 tūkst. markių. Ši gauta parama buvo negrąžinama, bankas suteikė paskolas lengvatinėmis sąlygomis, tai kaip galima nedirbti Vokietijoje?“ - stebėjosi lietuvis.
Be pagyrų šalies verslo aplinkai, R. Butėnas įvardijo ir kylančius sunkumus – mokesčių sistema Vokietijoje tokia sudėtinga, kad būtina samdyti specialistus: mokesčių patarėjus, advokatus.
„Yra mokesčių patarėjų, kurių valanda darbo kainuoja 100 eurų, bet yra ir tokių, kurių paslaugos kainuoja 450 eurų. Pačioje pradžioje kaip ir visi lietuviai aš bandžiau sutaupyti ir susiradau pigiausią patarėją. Tačiau dėl prastų paslaugų praradau apie 500 tūkst. eurų“, - savo patirtimi dalijosi verslininkas. Jis patarė kuriantis Vokietijoje dirbti tik su specialistais ir nusiteikti, kad reikės dirbti daug ir labai sąžiningai.
„Ten žmonių neapgausi. Turi pelnyti pasitikėjimą“, - dėstė pašnekovas. Jis atviravo, kad jo įsteigtos įmonės integracija į Vokietijos rinką užtruko 8-erius metus. „Buvo ilgas kelias, kol mus pradėjo pažinti, tačiau kitaip neišeina. Pirmais metais jūsų niekas nepripažins, todėl reikia kantrybės“.
„Eksportuojančioji Lietuva“ atstovė Vokietijoje Lina Gylienė patvirtino, kad lietuviškos įmonės rodo susidomėjimą atsivėrusiomis galimybėmis Vokietijos rinkoje. Anot jos, šios šalies rinka yra perspektyvi, nors ir konservatyvesnė.
„Vokiečiai vartotojai, palyginus su airiais, britais ar skandinavais, daug jautresni kainai ir ypač kokybei bei prekės kilmei“, - atkreipė dėmesį L. Gylienė. Tačiau ji pažymėjo, kad jau dirbančios Vokietijoje lietuviškos įmonės, įvaldžiusios vokiškas verslo kultūros ir komunikacijos taisykles, žymiai lengviau išgyveno finansinę ir ekonominę krizę, kai kurios jų apskritai nepatyrė nuosmukio. To priežastis galėjo būti ir vokiškos kultūros ypatybė – tolimas planavimas į ateitį, kuris padeda išvengti vienadienių sprendimų.
Kokosų ir persikų tautos
Norint sėkmingai veikti Vokietijos rinkoje, šios kultūros žinovės teigimu, būtina paisyti čia galiojančių taisyklių, vokiečiams svarbių vertybių ir įsitikinimų.
„Vokietijoje yra labai stiprios profsąjungos. Įdarbinimo valandos yra labai griežtos, aiškiai atskiriama, kada dirbama, kada mokami viršvalandžiai, kada nemokami. Šioje šalyje taip pat yra draudžiama pardavinėti produktus mažesne kaina negu produktų pagaminimo kaštai“, - keletą verslui svarbių dalykų atskleidė L. Gylienė. Anot specialistės, Vokietijoje galioja ir dar viena svarbi taisyklė – vokiečiai nori labai geros kokybės prekių už labai mažą kainą.
Šioje šalyje taip pat ypatingai svarbus terminų laikymasis ir kruopštus laiko planavimas.
„Vokiečiai mokslininkų yra įvardijami kaip kokosai – turintys labai kietą kiautą, bet viduje labai minkšti. Tai reiškia, kad prakrapščius tą kiautą, įrodžius, kad tu esi geras partneris, laikaisi jų tvarkos, gali tapti jų draugu. Amerikiečiai, italai yra laikomi persiko tautomis, nes su jais galima iškart užmegzti kontaktą ir tai nereikalauja tokių didelių pastangų ir supratimo“, - kultūrinius skirtumus vardijo Vokietijoje dirbanti specialistė.
Vokietijoje pasitikėjimui įgyti reikalingas tam tikras laikas, reikia turėti nemažai kantrybės, tačiau L. Gylienė tikino, kad vokiečiai yra bene viena lojaliausių tautų versle. „Jie iš tikrųjų labai atsakingai prekiauja su kitomis šalimis. Yra lojalūs partneriai, dėl kelių ar keliolikos eurų taip lengvai nepakeičia partnerių“, - sakė pašnekovė.
Apibendrindama nacionalinį vokiečių charakterį, L. Gylienė teigė, kad vokiečiai yra uždari ir griežti, racionaliai nepasitikintys ir reikalaujantys įrodymų, labai aiškiai atskiriantys partnerystes versle nuo draugysčių bei itin vertinantys žmogaus išsilavinimą ir patirtį.
„Jeigu norite dirbti Vokietijoje, turite prisitaikyti prie jų verslo sąlygų. Turite mažiausiai metus laiko skirti pasiruošimui, susidėlioti strategiją, verslo planą, žinoti ką darysite po metų. Vokietijos rinka yra prisotinta, ten nereikia dar vienos rūšies degtinės, alaus ar sūrio. Bet jeigu turite gerą idėją ir gerą produktą, teisingai pateiktą vartotojui ir vartotojas apie tą produktą žino pakankamai daug – toks produktas ras savo pirkėją. Didelė Vokietijos rinka laukia naujų produktų“, - neabejojo vokiečių verslo kultūros žinovė.
