Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo projektų vadovas, teigia, kad pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja tendencija rinktis mažesnio ploto butus ir namus. Paklausiausi šiuo metu yra 150 kv. m. ploto neviršijantys namai ir mažesni nei 60 kv. m. ploto butai.
„Pirmaisiais Nepriklausomybės metais prasidėjo privačių namų pirkimo ir statymo bumas. Turėti kelių aukštų nuosavą namą kur nors priemiestyje reiškė prestižą. Šiandien, priešingai, dideli namai žmones domina mažiau, jie ieško kompaktiškesnio būsto“, – situaciją komentuoja E. Narbuntovičius.
Mažesnio ploto būsto ieškoma ir dėl mažesnės jo kainos bei gyvenamosios vietos išlaikymo sąnaudų. Pirkėjai dairosi tokio nekilnojamojo turto, už kurį kiekvieną mėnesį netektų mokėti pusės atlyginimo. Vadinasi, jie aplenkia didelius namus ir erdvius butus.
Šiuo metu naujo dviejų kambarių buto vidutinė kvadrato kaina Vilniuje siekia 1,6 tūkst. eurų. Naujo namo – varijuoja nuo 707 eurų Balsiuose iki 1,1 tūkst. eurų Bajoruose.
E. Narbuntovičiaus teigimu, ketinantys parduoti namą, potencialių pirkėjų šiandien gali laukti gerokai ilgiau nei parduodantys butą, kartais net kelis metus. Norint, kad šis laukimas nors kiek atsipirktų, namą galima išnuomoti.
„Kad butas atsipirktų, pakanka jį išnuomoti, o tą padaryti su namu – sunkiau. Jei lietuviai ir svarsto kada nors apsigyventi name, tai tik savo statybos ir dažniausiai visą gyvenimą. Tiesa, paskutiniu metu žmonės vis dažniau išsinuomoja namą ir „pasibando“, ar jiems patinka jame gyventi“, – situaciją komentuoja E. Narbuntovičius.
Todėl, pasak jo, prieš perkant namą, svarbu tiksliai įvertinti, ar namas užmiestyje – priimtinas gyvenimo būdas būsimiems naujakuriams?
„Teoriškai lengva įsivaizduoti, jog keliaut iki darbo 30 min. – nėra daug, o dalį laisvalaikio skirti namo priežiūrai – vieni niekai. Tačiau tik įsikėlę į namą žmonės neretai supranta, kad toks gyvenimo stilius – ne jiems. Tokiu atveju iškeisti namą į butą yra kur kas sunkiau, nei atvirkščiai“, – pastebi E. Narbuntovičius.
