Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, analitikai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir sako, kad kitąmet gyvensime kur kas geriau: nedidelė tikimybė, kad didės mokesčių našta, Lietuvos BVP bus vienas sparčiausiai šuoliuojančių ES, o eksporto apimtys nemažės.
Kiekvienų metų pabaigoje analitikams pateikiame daugiau nei dešimt įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įvertinti jų tikimybę.
Praėjusiais metais tiksliausiai situaciją prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: jis nesuklydo nė dėl vieno pasiūlyto scenarijaus. Jo kolega iš banko „Nordea“ – Žygimantas Mauricas – kiek labiau nei kiti ekonomistai tikėjosi naftos brangimo iki 200 JAV dolerių. Ir klydo, mat naftos kainos 2012-aisiais nei nukrito žemiau 60 JAV dolerių, nei pakilo iki 200 JAV dolerių scenarijuose numatytų ribų.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda klydo prognozuodamas, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog Lietuvoje augs mokesčiai ir kils neramumų protrūkis.
„Neįmanoma garantuoti socialinės ramybės visuomenėje, kuri buvo susiveržusi diržus keletą metų ir dabar jai sakoma, kad juos reikės susiveržti dar labiau“, – tuomet savo prognozes aiškino ekonomistas.
Mokesčių augimą Lietuvoje prognozavo ir „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalyse Violeta Klyvienė. Ji taip pat teigė, kad šiemet yra didelė tikimybė, jog augs emigracija bei nedarbas.
2013-ųjų scenarijai nėra tokie apokaliptiniai.
1. Euro krizė nebus suvaldyta (maža tikimybė – 20,75 proc.)
Scenarijų suformulavome taip: politikams taip ir nepavyks atrasti konkrečių ir veiksmingų problemų sprendimų, kurie ištrauktų regioną iš krizės. Visi ekonomistai šį scenarijų įvertino kaip mažai tikėtiną.
„Europos centrinio banko įsipareigojimas pirkti neribotą kiekį pagalbos paprašiusių valstybių skolos vertybinių popierių yra svarbus saugiklis, užkertantis kelią daugeliui neigiamų scenarijų“, – sako N. Mačiulis.
Tačiau jis pabrėžia, kad tai nereiškia, jog gyvenimas europiečiams jau pradės gerėti – euro zona 2013-aisiais dar bus recesijoje.
2. JAV fiskalinis skardis (maža tikimybė – 35,5 proc.)
Scenarijus buvo suformuluotas taip: JAV nusprendus mažinti fiskalinį deficitą, šalį ištiks recesija.
Šiuo klausimu kalbintų analitikų nuomonė išsiskyrė: G. Nausėda sako, kad tokio scenarijaus tikimybė maža, o jei „skardis“ ir bus, tai trumpalaikis ir didelės žalos JAV ekonomikai nepadarys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad JAV fiskalinio deficito mažinimas – politinis dalykas, neturintis didelės įtakos finansų rinkoms.
V. Klyvienė mano, kad nors ši tikimybė pakankamai stipri, prie recesijos tai šalies neturėtų privesti: „JAV atsigavimo tikimybė didesnė nei Europos.“
3. Kinijos sąstingis (maža tikimybė – 38 proc.)
Scenarijaus tikimybę, kad Kinijos ekonomika augs kur kas lėčiau ir sukels pasaulinę ekonomikos krizę, visi analitikai bendrai įvertino kaip mažą.
N. Mačiulis pastebi, kad Kinijos ekonomika lėtėja, bet naujosios komunistinės valdžios tikslas nėra išlaikyti spartų augimą, vyravusį praėjusį dešimtmetį.
„Dabar pagrindinis iššūkis – ekonomikos struktūros keitimas, mažinant augimo priklausomybę nuo investicijų bei didinant gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako jis.
A. Izgorodinas teigia, jog lėtėjančio Kinijos ekonomikos augimo nereikia dramatizuoti, nes šalies vyriausybė tuo suinteresuota: imasi priemonių, kad ši neperkaistų.
4. Naftos kainos augs (vidutinė tikimybė – 44,25 proc.)
Analitikai sutaria, kad scenarijaus, jog neramumai vienoje iš naftos išteklių nestokojančių šalių išprovokuos didelį naftos kainų šuolį, tikimybė 2013-aisiais maža. Tačiau pabrėžia, kad neramumus prognozuoti itin sunku.
„Fundamentalios priežastys leidžia tikėtis naftos kainų stabilizacijos, bet geopolitinė įtampa egzistuoja ir gali paaštrėti bet kurią akimirką“, – sako G. Nausėda.
Anot V. Klyvienės, dėl kitų priežasčių analitikai išlieka optimistiški: „Yra tam tikrų spekuliacijų, kad egzistuoja nesutarimų tarp OPEC ir Saudo Arabijos, vis dėlto turbūt kartelio politika labiau pragmatiška.“
5. Lietuvoje didės mokesčiai (vidutinė tikimybė – 41,75 proc.)
Šiuo scenarijumi suponavome, kad kitąmet bus įvesti progresiniai, visuotinis nekilnojamojo turto mokesčiai, labiau apmokestintas kapitalas. Bet analitikai įsitikinę, jog mokesčių didinimo turėtume laukti ne kitais metais, o 2014-aisiais.
N. Mačiulis mano, kad didelė tikimybė, jog kitąmet daugiau bus apmokestintos pajamos bei turtas, tačiau išplėstas PVM lengvatų sąrašas. A. Izgorodinas teigia, kad tikimybė nemaža, nes apie tai kalbama Vyriausybės programoje: „Rezultatas priklausys nuo derybų ir darbo grupių išvadų. Progresinių mokesčių įvedimas reikštų didelę revoliuciją ir tai nesuteiks daug naudos.“
„Nelabai tikiu, kad jie (valdžia – aut. past.) išdrįs ką nors padaryti. Apie progresinius mokesčius kalbama per kiekvienus rinkimus, bet manau, kad verslo pasipriešinimas įveiks šiuos ketinimus“, – sako V. Klyvienė.
6. Lietuvos BVP augs sparčiausiai ES (didelė tikimybė – 74,25 proc.)
Dėl šio scenarijaus analitikų nuomonė išsiskyrė nedaug: N. Mačiulis teigia, kad tokia tikimybė yra labai didelė, bet Lietuva greičiausiai pateks į sparčiausiai augančių ekonomikų trejetuką, gal šiek tiek nusileis Latvijai. G. Nausėda priduria, kad nusileisime tikriausiai ir Estijai.
„Greičiausiai reikėtų sakyti, kad ne Lietuvos, o Baltijos šalių regiono. Apskritai mes labai gerai atrodome kitų ES valstybių kontekste“, – pastebi A. Izgorodinas.
7. Itin augs Lietuvos eksportas (didelė tikimybė – 73 proc.)
Eksporto perspektyvas visi analitikai vienbalsiai vaizduoja gražiomis spalvomis.
„Tikiuosi, kad eksporto rodikliai kils. Manome, kad eksporto augimas turėtų spartėti“, – mano V. Klyvienė.
Su ja nesutinka N. Mačiulis, pasak kurio, eksportas kitąmet augs, tik lėčiau: „Eksporto augimas 2013 metais bus beveik dvigubai lėtesnis. Tam turės įtakos ir recesija euro zonoje, ir lėtėjantis Rusijos bei Lenkijos ekonomikų augimas. Be to, eksporto augimo potencialą slopins gana vangios pastarųjų metų Lietuvos įmonių investicijos.“
8. Vietinių investicijų sąstingis (maža tikimybė – 34,25 proc.)
Analitikai sutaria, kad Lietuvos įmonės kitąmet investuos dėl kelių priežasčių.
„Investicijas skatins žemos palūkanų normos, geros kreditavimo sąlygos, bei didelis sukauptas nuosavas kapitalas. Įmonės sieks pasinaudoti investicijų lengvata pelno mokesčiui, kuri baigia galioti 2013 metų pabaigoje“, – vardija N. Mačiulis.
Pasak G. Nausėdos, 2013-ieji gali tapti investicijų „lūžio“ metais gerąja to žodžio prasme.
A. Izgorodinas pastebi, kad vietines investicijas stabdo neužtikrintumas dėl pasaulio ekonomikos bei nestabilių vietos verslo sąlygų.
9. Šešėlinės ekonomikos mastai mažės (maža tikimybė – 35,5 proc.)
„Turiu abejonių, šio scenarijaus tikimybė maža, – sako V. Klyvienė. – Priemonių paketas daugiau formalus. Kalbos, kad su Rusija ir Baltarusija reikia laisvesnio režimo, prieštarauja faktams. Kontrabandos mastai tik augtų.“
Visi kalbinti analitikai pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos mastai kitąmet daugiausia priklausys nuo valdžios pasiryžimo kovoti su ja ir pasirinktų priemonių.
„Ekonominė situacija negerės žaibiškai, nedarbo lygis išliks gana didelis. Todėl galima tikėtis, kad padėtis nelabai keisis“, – priduria A. Izgorodinas.
10. Bankrutuos lietuviško kapitalo finansų institucija (vidutinė tikimybė – 44,25 proc.)
Tai turbūt vienas įdomiausių scenarijų, pasiūlytų ekonomistams šiemet: visi jie kiek nustebo dėl šio klausimo, bet reakcijos buvo panašios.
G. Nausėda teigė besiviliantis, kad tai neįvyks. N. Mačiulis labiau tikėtųsi ne bankroto, o su problemomis susiduriančių institucijų perleidimo kitiems savininkams.
„Tokia tikimybė pakankamai didelė, bet greičiausiai matysime konsolidacijos procesą. Akivaizdu, kad jos yra pernelyg smulkios ir prisiima per didelę riziką, todėl susijungus dirbti bus efektyviau“, – apibendrina V. Klyvienė.
11. Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus (maža tikimybė – 31,25 proc.)
Deja, visi analitikai sutaria, kad kitąmet nereikėtų viltis, jog Lietuva atitiks Mastrichto kriterijus. Greičiausiai koją mums pakiš infliacija.
„Infliaciją pastebimai kilstelės elektros brangimas 13 proc. ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas. Infliacijos kriterijų Lietuva atitiktų, jei maždaug dešimtadaliu atpigtų nafta“, – sako N. Mačiulis.
12. Bus atsisakyta Visagino atominės elektrinės projekto (didelė tikimybė – 67 proc.)
Šiuo klausimu dažniausiai teko girdėti anglišką posakį: „Fifty–fifty“ (liet. „penkiasdešimt ir penkiasdešimt“, – aut. past.), mat analitikams itin sunku prognozuoti naujosios valdžios žingsnius. G. Nausėda įsitikinęs, kad tokio scenarijaus tikimybė kitąmet yra didelė.
„Kai kurios valdančiosios koalicijos partijos nenori imtis šio sudėtingo projekto, todėl suras šimtą priežasčių, kodėl jo reikėtų atsisakyti“, – teigia jis.
Anot A. Izgorodino, greičiausiai bus nutraukta sutartis su „Hitachi“, bet ne atominės energetikos projektų apskritai: jų turėtume tikėtis ateityje.
13. Įvedus progresinius mokesčius augs nedarbas ir emigracija (didelė tikimybė – 60,5 proc.)
Matyt dėl to, kad kol kas dar sunku prognozuoti naujosios valdžios veiksmus, analitikų nuomonės išsiskyrė ir dėl progresinių mokesčių įvedimo pasekmių. N. Mačiulis sako, kad kitąmet progresinių mokesčių net regėti neregėsime, G. Nausėda tvirtina, jog progresiniai mokesčiai neskatintų emigracijos ir nedarbo mastų augimo, tik jei progresija būtų užtikrinta mažinant menkai uždirbančiųjų apmokestinimą ir paliekant tuos pačius mokesčių tarifus vidutiniškai ar daugiau nei vidutiniškai uždirbantiesiems.
Faktai: scenarijai 2012–2013
Praėjusiais metais tiksliausiai galimus 2012-ųjų scenarijus įvertino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visi scenarijai buvo pesimistiniai, pavyzdžiui, euro žlugimas ar pramonės katastrofos Lietuvoje, todėl daugiausia analitikai prognozavo, kad jų tikimybė yra menka.
Šiemet nedidelė tikimybė, kad didės mokesčių našta, Lietuvos BVP bus vienas sparčiausiai šuoliuojančių ES, o eksporto apimtys nemažės.
Kol kas neprognozuojamas šešėlinės ekonomikos traukimasis ir greičiausiai stebėsime kelių lietuviško kapitalo finansų institucijų konsolidaciją.
Tarptautinėse rinkose neprognozuojama nei Europos, nei JAV recesija, Kinijos ūkio sąstingis ar naftos kainų šuoliai.