Aplink girdime labai daug kalbų apie „švarią“ energiją. „Švari“ energija – tai energija, kuriai išgauti naudojami aplinką saugantys būdai, t. y. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tokie, kaip biomasė, saulės, vėjo energija ar hidroenergija. Kadangi Lietuvoje dažniausiai būna daugiau vėjo nei saulės, norisi pasidomėti kas tas AEI, su kuo valgomas ir kaip toks energijos išgavimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo.
Vėjo svarba šiandien
Jau nuo senų laikų vėjas laikomas svarbiu tiek žmogaus gyvenime, tiek darbe. Jūreiviams visada linkima palankaus vėjo, kad jūroje išvengtų audrų ir saugiai pasiektų kitą krantą. Anksčiau, kol nebuvo sukurta įvairių technologijų darbui palengvinti, ūkininkai grūdus maldavo vėjo malūnuose. Tačiau šiandien išgirdus kalbant apie vėjo malūną, retam iš mūsų prieš akis iškyla senasis vėjo malūnas, dažnas įsivaizduoja vėjo jėgainę. Vėjo malūno pavadinimas įgijo naują prasmę, nes pasauliui stojant į karą su klimato kaita, vis dažniau kalbame apie energetinius išteklius ir galvojame, kaip naudoti tokią energiją, kuri neterštų aplinkos ją išgaunant. Vėjo jėgainės – vienas iš tokių būdų.
Pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį energijos kiekis gaunamas iš vėjo jėgainių išaugo 25 proc. per metus, tačiau jos nesudaro didžiosios pasaulio energijos gamintojų dalies rinkoje. Turbūt ne vienas mūsų važiuodami magistraliniu keliu iš Vilniaus į Klaipėdą pastebėjome vėjo jėgaines. Įspūdingą konstrukcija gali prilygti net 20 aukštų namui, o sparnai yra net 60 metrų. Vėjo gūsiai suka sparnus, kurie sukdami viduje esančias dalis gamina energiją. Taip išgaunama energija ne tik yra pigi, juk vėjas nieko nekainuoja, bet ir į aplinką neišmeta CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Lietuvoje naudojant vėjo jėgaines išgaunama vis daugiau energijos.
Jungtinėse Amerikos valstijose didžiausių vėjo jėgainių pagaminamos energijos užtenka aprūpinti 600 namų. Užsienyje labai populiarūs vėjo parkai, kuriuose stovi dešimtys ar net šimtai vėjo malūnų labiausiai vėjuotose vietovėse.
Lietuvos vėjo elektrinės
Mūsų šalyje šiuo metu suskaičiuojama apie 150 didesnės galios vėjo elektrinių. Daugeliui mūsų gali būti siurprizas, tačiau vėjo elektrinės Lietuvoje šiais metais švenčia dešimties metų jubiliejų. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys pasakoja, kad nuo 2004 metų prasidėjo elektrinių plėtra ir per šį laikotarpį vėjo jėgainės pagamino 2,4 milijardo kWh elektros energijos. Gaminant tokį elektros energijos kiekį termofikacinėje elektrinėje į aplinką būtų išmesta 1,4 milijonų tonų CO2, kas ženkliai prisidėtų prie klimato kaitos. „Pernai per visus metus vėjo elektrinės Lietuvai prisuko beveik 6 procentus nuo viso elektros poreikio“, – skaičiuoja S. V. Pikšrys.
„Vėjo energetikos srityje Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių. Tačiau Estija turi labai ambicingų plėtros planų ir po kelių metų mes galime prarasti pirmaujančią poziciją. Europoje vėjo energetikos lyderėmis laikomis Danija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Lietuvos portretas jų kontekste gana niūrus. Mes gerokai atsiliekame tiek skaičiuojant, kiek į ploto vienetą instaliuota galių, tiek skaičiuojant, kiek vėjo jėgainių pagamintos energijos tenka vienam šalies gyventojui“, – aiškina S. V. Pikšrys.
„Vertinant atsargiai Lietuvos žeminėje dalyje būtų galima įrengti apie 1500 vėjo elektrinių ir dar apie 1000 ar net daugiau Baltijos jūroje, toliau nuo kranto, kad nesikirstų su rekreaciniais interesais. Didelis vėjo elektrinių pliusas yra tas, kad jas galima greitai pastatyti. Jei vėjo jėgainės būtų statomos ir toliau, tikime, kad iki 2018 metų pavyktų vėjo jėgainių pagaminta energija patenkinti pusę Lietuvos visos elektros energijos poreikio“, - prognozuoja S. V. Pikšrys.
Viso pasaulio laukia rimti išbandymai, kuriuos mums rengia klimato kaita. Sustiprinę savo pozicijas AEI srityje prisidėtume prie globalinio atšilimo švelninimo, nes apie stabdymą kalbėti jau šiek tiek per vėlu.
