• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kompanijų strategijos įgyvendinimo procesas, ypač per krizę, yra kur kas svarbiau nei pati strategija, įsitikinęs JAV Vilanovos universiteto strateginio valdymo profesorius Kevinas Clarkas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

Kodėl nusprendėte pirmą kartą atvykti į Rytų Europos regioną?

Šiaurės šalys yra novatoriškos ir Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, turi daug ryšių su šiaurinėmis kaimynėmis. Be to, būdama šalia Lenkijos ir Rusijos jūsų šalis užima įdomią strateginę poziciją.

Man kaip mokslininkui, tiriančiam dideles JAV įmones ar išsivysčiusiose šalyse veikiančias kompanijas, įdomu pažvelgti, kokios idėjos gali būti taikomos ir besivystančiose ekonomikose. Iš strateginio valdymo perspektyvos įdomu panagrinėti, kaip Lietuva susidoroja su kylančiais sunkumais.

Kokios yra naujausios tendencijos ir reikšmingiausi pokyčiai strateginio valdymo srityje?


Šiuo metu versle vyksta trys dalykai, turintys didelę reikšmę strateginiam valdymui. Pirma, tai ekonominės aplinkybės. Ekonominiu sunkmečiu reikia atsakyti daug svarbių krizės valdymo klausimų: kaip išlaikyti prekių ženklo išskirtinumą, kaip veiksmingai išnaudoti turimus išteklius, kaip apkarpyti išlaidas nepakenkiant produktyvumui.

Kitas veiksnys yra tebetrunkanti globalizacija. Pasitelkdamos technologijas net smulkios įmonės tapo globalios. Anksčiau strateginis valdymas apimdavo tik dideles tarptautines kompanijas, bet šiandien taip nebėra – visos įmonės šiandien yra pasaulinės.

Galiausiai galima kalbėti apie duomenų analizės technologijų paplitimą. Manau, šios sudėtingos technologijos yra naudingos, bet nerimauju, kad kompanijos pradės pernelyg pasikliauti skaičiais, o ne sveiku protu. Įmonių strategiją paremti vien praeities skaičiais galima tik tuomet, jei turime pastovią aplinką, tačiau pasaulis nuolat keičiasi. Duomenų naudojimas, ypač JAV, verčia įmones kurti trumpalaikes strategijas ir siekti trumpalaikio pelno.

Kokią įtaką strateginiam valdymui turi naujausios technologijos ir socialinės žiniasklaidos išplitimas?

Manau, socialinė žiniasklaida ir informacinės technologijos (IT) padidino įmonių galimybes pasiekti pasaulį ir atvirkščiai. Yra begalė pavyzdžių, kai sėkmingos kompanijos nesugebėjusios išnaudoti šių galimybių paprasčiausiai atgyveno. Manau, nemaža dalis įmonių vadovų, nors žino apie šių technologijų ir galimybių egzistavimą, nesuvokia tikrojo jų potencialo.

Viena vertus, strateginis valdymas yra mokslo tyrimai ir mokslo diskusijos, kita vertus, tai praktinis teorijos pritaikymas. Jūsų manymu, mokslininkų ir praktikų ryšys šioje srityje pakankamas?

Kompanijų strategijos įgyvendinimo procesas, ypač per krizę, yra kur kas svarbiau nei pati strategija, įsitikinęs JAV Vilanovos universiteto strateginio valdymo profesorius Kevinas Clarkas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtoje konferencijoje dalyvavęs K. Clarkas teigė tikintis, kad Lietuva turi visas galimybes po krizės tapti ekonomiškai tvirtesne ir pažangesne valstybe.

Kodėl nusprendėte pirmą kartą atvykti į Rytų Europos regioną?

Šiaurės šalys yra novatoriškos ir Baltijos šalys, tarp jų Lietuva, turi daug ryšių su šiaurinėmis kaimynėmis. Be to, būdama šalia Lenkijos ir Rusijos jūsų šalis užima įdomią strateginę poziciją.

Man kaip mokslininkui, tiriančiam dideles JAV įmones ar išsivysčiusiose šalyse veikiančias kompanijas, įdomu pažvelgti, kokios idėjos gali būti taikomos ir besivystančiose ekonomikose. Iš strateginio valdymo perspektyvos įdomu panagrinėti, kaip Lietuva susidoroja su kylančiais sunkumais.

Kokios yra naujausios tendencijos ir reikšmingiausi pokyčiai strateginio valdymo srityje?


Šiuo metu versle vyksta trys dalykai, turintys didelę reikšmę strateginiam valdymui. Pirma, tai ekonominės aplinkybės. Ekonominiu sunkmečiu reikia atsakyti daug svarbių krizės valdymo klausimų: kaip išlaikyti prekių ženklo išskirtinumą, kaip veiksmingai išnaudoti turimus išteklius, kaip apkarpyti išlaidas nepakenkiant produktyvumui.

Kitas veiksnys yra tebetrunkanti globalizacija. Pasitelkdamos technologijas net smulkios įmonės tapo globalios. Anksčiau strateginis valdymas apimdavo tik dideles tarptautines kompanijas, bet šiandien taip nebėra – visos įmonės šiandien yra pasaulinės.

Galiausiai galima kalbėti apie duomenų analizės technologijų paplitimą. Manau, šios sudėtingos technologijos yra naudingos, bet nerimauju, kad kompanijos pradės pernelyg pasikliauti skaičiais, o ne sveiku protu. Įmonių strategiją paremti vien praeities skaičiais galima tik tuomet, jei turime pastovią aplinką, tačiau pasaulis nuolat keičiasi. Duomenų naudojimas, ypač JAV, verčia įmones kurti trumpalaikes strategijas ir siekti trumpalaikio pelno.

Kokią įtaką strateginiam valdymui turi naujausios technologijos ir socialinės žiniasklaidos išplitimas?

Manau, socialinė žiniasklaida ir informacinės technologijos (IT) padidino įmonių galimybes pasiekti pasaulį ir atvirkščiai. Yra begalė pavyzdžių, kai sėkmingos kompanijos nesugebėjusios išnaudoti šių galimybių paprasčiausiai atgyveno. Manau, nemaža dalis įmonių vadovų, nors žino apie šių technologijų ir galimybių egzistavimą, nesuvokia tikrojo jų potencialo.

Viena vertus, strateginis valdymas yra mokslo tyrimai ir mokslo diskusijos, kita vertus, tai praktinis teorijos pritaikymas. Jūsų manymu, mokslininkų ir praktikų ryšys šioje srityje pakankamas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

JAV yra daug universitetų bei mokslininkų ir tai nėra rimta problema. Tačiau turint ribotą skaičių mokslo žmonių reikia surasti, parengti ir motyvuoti mokslininkus, kurie galėtų bendrauti su įmonių vadovais ir valdžios atstovais. Šie žmonės turi būti universalūs: ne tik sugalvoti idėjų, tačiau ir rasti būdų jas pritaikyti praktikoje.

Manau, tai labai svarbu, nes nėra prasmės atlikti tyrimą, kuris liks bibliotekoje ir niekas juo nepasinaudos.

Kaip geras strateginis valdymas gali padėti įmonėms įveikti sunkumus ir kokios pasekmės laukia tų, kurie pasirenka netinkamą strategiją?

Paprastai įmonių vadovai gali daryti įtaką įmonių veiklai priimdami strateginius sprendimus, pateikdami ateities viziją ir formuluodami strategiją. Tačiau yra begalė kitų būdų vadovams tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką.

ISM vykusioje konferencijoje didžiausią įspūdį padarė banko „Swedbank“ vadovas Antanas Danys. Jis teigė, kad prasidėjus krizei jo darbas iš strategijos kūrimo pavirto procesu.

Manau, net įprastoje aplinkoje procesas (tai, kaip valdoma įmonės veikla) yra svarbiau nei strategija. Sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pagrindinė strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotojų lūkesčius. Būtent šie sprendimai lems, kokios įmonės sugebės sėkmingai įveikti krizę.

Geriausia strategijos forma yra sąjunga tarp to, ką reikia daryti, ir to, kaip tai reikia daryti. Deja, dažnai įmonių strategija koncentruojasi tik į pirmąjį aspektą.

Strategija yra svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu lyderystė ir pasirinktos strategijos įgyvendinimas. Didžiausias pavojus yra tuomet, kai per ekonomikos pakilimą įdarbinti vadovai daugiau dėmesio skiria rezultatams, o ne procesui. Dėl to per krizę jie dar labiau atitrūksta nuo žmonių ir pasineria į skaičius. Tai bloga reakcija.

Kokių strateginio valdymo patarimų turėtumėte Lietuvai?

Mano suvokimu, per ekonomikos pakilimą Lietuva buvo sėkminga ir pastebima. Manau, reikėtų nemanyti, kad tai buvo išimtinis atvejis, kuris daugiau nebepasikartos. Tačiau tai įvyks, nes reikalai jau dabar krypsta į gera. Jei manyčiau, kad pagerėjimas buvo trumpalaikis ir vienkartinis, manęs čia šiandien nebūtų.

Labai svarbu užsiimti tinkamą poziciją, kai įvyks šis teigiamas pokytis. Niekada negalima tiksliai žinoti, kada tai įvyks, tačiau padėčiai pagerėjus reikia būti pasirengus iš naujo įgauti tą augimą.

Jūsų šalis užima tvirtą poziciją, ekonomika juda teigiama linkme, turite tvirtą universitetų sistemą, ryšys su Šiaurės šalimis taip pat labai svarbus. Nėra priežasčių, dėl ko Lietuva negalėtų pirmauti tarp Baltijos šalių ir tam tikrais atvejais visoje ES.

CV: Kevinas Clarkas


Dėsto strateginį valdymą JAV Vilanovos universiteto Verslo mokykloje

Nuo 2010 m. eina Vilanovos universiteto Verslo mokyklos dekano pavaduotojo pareigas

JAV Merilando universiteto Smitho verslo mokykloje įgijo strateginio valdymo daktaro laipsnį

Akademinė sritis – strateginis valdymas ir sprendimų priėmimas, socialinis kapitalas įmonių valdybose, įmonių vadovų vaidmuo plėtojant įstaigos inovatyvumą ir kūrybiškumą

Dirbo tokiose kompanijose kaip „General Motors“ ir JAV plieno bendrovėje „Bethlehem Steel“

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 39(101) spalio 22-28 d.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų