Migruoja į maistą
Galima drąsiai teigti, kad stiklą dėl per didelio svorio pakeitęs lengvas it pūkelis plastikas yra tapęs įvairių gaminių, taip pat ir maisto produktų, pakavimo karaliumi. Dabar retas lietuvis beapsietų be plastikinių dėžučių ir maišelių maistui fasuoti, vienkartinių indų, pakavimo plėvelės, plastikinių butelių ir pan. Tačiau kiekvienas patogumas turi kainą.
Skelbiama vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų, kurie atskleidžia, kad žmonių sveikatai pavojingos medžiagos iš plastiko migruoja į mūsų maistą. Kuo maistas skystesnis, šiltesnis arba riebesnis, tuo geriau jis tas medžiagas sugeria.
Keliauti mėgstantys lietuviai turbūt pastebėjo, kad Vokietijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir kitose šalyse sūris, mėsa, vaisiai, daržovės ir kiti produktai daugelyje prekybos centrų pakuojami į popierių. Taip daroma ne be reikalo, o atsižvelgiant į Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto rekomendacijas, mat popierinė pakuotė yra mažiausiai žmogaus organizmą neigiamai veikiantis gaminys. Stiklinė pakuotė būtų dar tinkamesnė, tačiau ji nelanksti ir sunki, todėl jos panaudojimo galimybės mažesnės.
Lietuvoje sveriami maisto produktai dedami į plastikinius maišelius ar vyniojami į plastikinę plėvelę, kurioje yra sveikatai pavojingo polivinilchlorido (PVC). Šis plastikas dažniausiai naudojamas gaminant automobilių vidinės apdailos detales, vamzdžius, elektros laidų izoliavimo medžiagas ir kitus ne maisto pramonėje naudojamus gaminius, išskyrus jau minėtą permatomą plastikinę plėvelę, kuria neretai apvyniojami įvairūs prekybos centruose pjaustyti gaminiai, praplyšusios birių produktų pakuotės, besibaigiančio galiojimo prekės ir kt. Tačiau ne PVC labiausiai kenkia žmogaus sveikatai. Plastikinėse pakuotėse aptinkamas ir mokslininkus ypač dominantis bisfenolis A.
Plastikui – ne!
Bisfenolis A yra pramoninis chemikalas ((CH3)2C(C6H4OH)2), komerciniais tikslais naudojamas jau nuo 1957 m., daugiausia polikarbonatų ir dirbtinės dervos gamyboje.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad ši medžiaga gali būti aptinkama ne tik plastikiniuose gaminiuose, kurie neretai naudojami įvairiems maisto produktams laikyti, bet ir iki 2011 m. gamintuose buteliukuose kūdikiams maitinti. „Ši medžiaga į žmogaus organizmą gali patekti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš vandens butelių ar mikrobangų krosnelėse naudojamų indų“, – teigiama NMVRVI pranešime.
Baltijos aplinkos forumo (angl. Baltic Environmental Forum, toliau – BEF) Lietuvoje aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė bisfenolį A apibūdino kaip medžiagą, naudojamą plastiko ir epoksidinių dervų gamyboje. „Bisfenolis A, dažnai trumpinamas BPA, aptinkamas ir maisto bei gėrimų skardinėse, medicininiuose prietaisuose, kompiuteriuose ar netgi parduotuvių čekiuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė J.Buzelytė. Europos standartuose yra nustatytas bisfenolio A priimtinas kasdien suvartoti kiekis (ang. tolerable daily intake – TDI). Tai kiekis, kurį žmogus gali suvartoti kiekvieną dieną, t. y. visą gyvenimą, nepadarydamas neigiamo poveikio sveikatai. Bisfenolio A TDI yra 0,05 miligramo kūno svorio kilogramui. Taigi, 80 kilogramų sveriančiam žmogui esą nepakenktų 4 mg šios toksiškos medžiagos.
Vis dėlto BEF aplinkosaugos specialistė patarė kuo labiau vengti plastikinių pakuočių. Pasak jos, BPA dažniausiai naudojamas polikarbonatinio plastiko gamyboje. „Tai skaidrus ir kietas plastikas, pakuotėse žymimas numeriu 7 (taip gali būti žymimi ir bioplastikai). BPA naudojamas ir dervų, kuriomis dažnai iš vidaus būna padengiamos metalinės maisto ar gėrimų pakuotės, skardinės, gamyboje, – perspėjo BEF specialistė. – BPA iš plastiko ar epoksidinių dervų gali mažais kiekiais patekti į maistą ar aplinką, ypač veikiant aukštesnei temperatūrai, UV spinduliuotei ar esant stipriai rūgštinei ar šarminei terpei.“
Imituoja moteriškus hormonus
Ilgą laiką manyta, kad maži BPA kiekiai žmogaus sveikatai nekenkia. Tačiau JAV maisto ir vaistų administracija 2010 m. pradėjo išsamius mokslinius tyrimus, kokią įtaką sveikatai daro BPA. Atliekant vieną tyrimą 75 sveiki savanoriai 5 dienas buvo maitinami namine sriuba ir kitu namuose gamintu maistu. Tuo laikotarpiu BPA kiekis savanorių šlapime buvo iki 1,1 µg/l. Po kiek laiko savanoriai 5 dienas valgė konservuotą sriubą iš plastikinių pakelių. BPA koncentracija šlapime išaugo net 20 kartų – iki 20,8 µg/l. Kitame tyrime dalyvavo motinos, kurių šlapime buvo rasti didesni BPA kiekiai. Jos neslėpė naudojančios plastikinius indus, vandenį geriančios iš plastikinių butelių. Buvo tiriami ir tokių motinų vaikai. Pastebėta, kad tokių mamų atžalos patyrė daugiau elgesio problemų. Tačiau mokslininkai tuo neapsiribojo.
Prieš keletą metų leidinyje „Journal of the American Medical Association“ paskelbta išsamesnė JAV mokslininkų medžiaga apie BPA. Tyrimo išvadose teigiama, kad ši medžiaga skatina ankstyvą lytinį brendimą, hormonų balanso pokyčius (testosterono sumažėjimą), prostatos padidėjimą, sukelia elgesio sutrikimų (hiperaktyvumą, agresyvumą), nesugebėjimą mokytis, silpnina imuninę sistemą. Taip pat nustatyta, kad BPA imituoja moteriškus reprodukcinius hormonus. Yra nemažai įtarimų, kad jis gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, diabetą bei kepenų pakitimų.
Lietuvos mokslininkų teigimu, BPA sukelia endokrininės sistemos sutrikimų. Kaip „Valstiečių laikraščiui“ aiškino J.Buzelytė, BPA veikia panašiai (pvz., gali pamėgdžioti) kaip natūralūs hormonai ir taip trikdo normalią jų veiklą. „Stiprų neigiamą poveikį net mažas BPA kiekis gali turėti dar negimusiam kūdikiui, mažiems vaikams, kurių organizmas dar vystosi, – tėvelius įspėjo BEF aplinkosaugos specialistė. – Ši medžiaga siejama su smegenų vystymosi sutrikimais, nutukimu, širdies ligomis, krūties, prostatos vėžiu, diabetu, vaisingumo problemomis.“
Pasak aplinkosaugos specialistės, BPA yra uždraustas naudoti kūdikių buteliukų gamybai ES, o Danijoje, Belgijoje, Švedijoje ši medžiaga draudžiama naudoti su maistu besiliečiančios pakuotės, skirtos vaikams iki 3 metų, gamyboje. „Prancūzijoje nuo 2015 metų įsigalios visų su maistu besiliečiančių pakuočių, kuriose yra BPA, draudimas“, – apie užsienio šalių rūpinimąsi savo gyventojų sveikata pasakojo J.Buzelytė.
Rinkis perdirbamas pakuotes
Britų mokslininkai moterims rekomenduoja atidžiau patyrinėti savo kūną. „Jei moteris apsivelka suknelę be petnešėlių, o riebalų sluoksnis tarsi veržiasi per viršų, jos žastai šiurkštūs, putlūs, kaltinti derėtų plastikines maisto produktų pakuotes“, – teigiama sveikatos mokslų leidinyje „Environmental Health Perspectives“. Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas rekomenduoja nešildyti sriubos ar kito maisto plastikiniuose induose, nevirinti vandens plastikiniame virdulyje, nes iš šylančio plastiko į maisto produktą išsiskiria dar daugiau BPA. Vokiečių specialistai įvairiose publikacijose taip pat rekomenduoja vandenį, kitus gėrimus ir maisto produktus pirkti stiklinėse ar popierinėse pakuotėse.
Lietuvos BEF aplinkosaugos specialistė patarė, jei tik galima, vengti bet kokių pakuočių. „Pakuočių apskritai reikėtų vengti. Ir ne vien todėl, kad kenksmingos medžiagos gali patekti į maistą, aplinką ir pakenkti mūsų sveikatai, bet ir todėl, kad tai yra išteklių švaistymas“, – tikino J.Buzelytė.
Pasak jos, pirmiausiai derėtų jei įmanoma apskritai vengti pakuočių, jeigu visgi ne - rinktis lengviau perdirbamas ir rūšiuoti atliekas, kurias galima perdirbti. Pavyzdžiui, PVC yra sunkiai perdirbamas plastikas. Pateikiame plastikų piramidę, sudėliotą pagal plastikų pavojingumą (PVC – problemiškiausias plastikas, o bioplastikai – patys saugiausi). Neužleidžia lyderio pozicijų
BEF aplinkosaugos specialistės teigimu, reikėtų saugotis ne tik BPA. Pasak jos, kalbant apie plastikines maisto pakuotes, verta atminti, kad iš polistireno pakuočių (žymima PS, nr. 6) gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą. „Šis plastikas naudojamas polistirolo indų, kiaušinių dėžučių, vienkartinių puodelių, nepermatomų plastikinių įrankių gamyboje“, – vardijo specialistė.
BEF aplinkosaugos specialistė, kaip ir Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto specialistai, nepatarė vienkartiniuose induose šildyti maisto, mat kylanti temperatūra gali pagreitinti stireno išsiskyrimą. „Pakuočių, dažniausiai ne maisto, gamyboje naudojamas PVC, ant pakuočių žymima V ar PVC, Nr. 3. Pastebėta, kad žmonės, dirbantys su vinilchloridu, dažniau serga kepenų vėžiu. PVC yra daug chloro, jį gaminant naudojama įvairių priedų, pavyzdžiui, plastifikatoriai ftalatai PVC padaro minkštesnį, tačiau jie sukelia endokrininės sistemos sutrikimų, – perspėjo J.Buzelytė.
– O štai etilheksil adipatas (DEHA) gali būti naudojamas gaminant pakavimo plėvelę, iš kurios jis gali patekti į riebų maistą jį šildant. Ši medžiaga neigiamai veikia kepenis, inkstus, blužnį.“ Specialistė patarė nenaudoti vienkartinių indų, ypač kelis kartus, mat tuomet didėja tikimybė, kad plastike esančios medžiagos pateks į aplinką ir žmogaus organizmą.
Taigi, sveikos mitybos šalininkai turėtų rinktis ne tik švarius ir organizmui naudingus maisto produktus, bet ir sveikatai nekenksmingą pakuotę. O kaip patarė specialistė, geriau iš viso vengti jos.