Finansų ministerija, siekdama stiprinti valdžios sektoriaus finansus ir skatinti ekonomikos augimą, siūlo kaupti atsargas galimam sunkmečiui ateityje. Sukauptos atsargos būtų naudojamos naujai krizės bangai atlaikyti, valstybės funkcijoms finansuoti, taip pat tai būtų papildomas svertas derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl pigesnių paskolų.
„Siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos piliečių gerovės būtina užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai, ribojant galimybes daryti neskaidrius sprendimus ir nekeliant grėsmės kainų stabilumui. Sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai turi būti naudojami siekiant užtikrinti tvarų ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą, nuoseklų valstybės funkcijų finansavimą, nepriklausantį nuo ciklinių ūkio pokyčių, ir užtikrinant biudžetinės drausmės įgyvendinimą visame valdžios sektoriuje“, - BNS pateikia ištrauką iš Finansų ministerijos rašto.
Mažinti deficitą
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tokį ministerijos sprendimą vertina teigiamai. „Kaupti atsargas blogesniems laikam nėra labai bloga idėja, nes matėme kaip baigėsi toms šalims, kurios to nedaro“, - kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, praėjusiais metais Lietuvoje buvo jaučiamas šioks toks atsigavimas, pradėjo augti vidaus rinka, tačiau deficitas buvo dar gana aukštas. Netrukus įsigaliojantis fiskalinės drausmės paktas, Ž. Maurico teigimu, privers dar labiau susiveržti diržus.
Norint pradėti kaupti atsargas sunkmečiui, pasak ekonomisto, pirmiausiai reikėtų sumažinti valstybės biudžeto deficitą bent jau iki nulio.
„Reikia pabrėžti, kad šiuo metu turime neigiamą deficitą, vis dar išleidžiame daugiau nei surenkame mokesčių ar kitų rinkliavų, - komentavo Ž. Mauricas. – Tas faktas, kad šiek tiek viršijame planą ir geriau surenkame mokesčius, visiškai nereiškia, kad negyvename ateities sąskaita. Mes vis dar gyvename į minusą, skola nuolat auga, nes deficitas yra neigiamas.“
Sekti Estijos pavyzdžiu
Lietuva turėtų sekti Estijos pavyzdžiu, kuri, esant ekonomikos augimui, turėjo biudžeto perviršį, tvirtina Ž. Mauricas.
„Nereikia persistengti, nereikia būti norvegams, kurie per metus sutaupo 5-7 proc. nuo BVP, - Lietuvos taupymo galimybes komentavo „Nordea“ ekonomistas. – Bet 1-3 proc. nuo BVP būtų visai normalus rodiklis ir tai labai pagerintų Lietuvos įvaizdį pasaulyje, pagerintų pasitikėjimą ir sumažintų skolinimosi kainą.“
Ekonomistas juokavo, kad Lietuva pirmiausiai turėtų visko pasimokyti iš Estijos ir tik vėliau išradinėti savo dviratį.
Finansų ministerija parengė ir teikia svarstyti Stabilizuojančios biudžeto politikos įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų projektų paketą. Plačiau pakomentuoti, kaip konkrečiai bus kaupiamos atsargos, ministerija atsisakė, nes tai dar yra pradinis projektas, kuris bus teikiamas vyriausybei. Panašią atsargų taupymo programą šiuo metu vykdo Estija bei Norvegija.
Praėjusiais metais Lietuvos biudžeto deficitas sudarė 5,82 mlrd. litų, arba 5,5 proc. šalies BVP. Bendroji valdžios sektoriaus skola siekė 40,8 mlrd. litų, arba 38,5 proc. BVP.
- Mindaugas Samkus
