Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ atliktame tyrime apžvelgiama turtingiausiųjų Vakarų valstybių skolų būklė, rašo BBC.
Anot šio pranešimo, Jungtinės Karalystės skolų lygis viršijo visų didžiausių ir turtingiausių išsivysčiusių pasaulio valstybių skolos rodiklius. Jai pavyko pralenkti netgi Japoniją, kuri ilgus dešimtmečius negali susidoroti su viešaisiais finansais.
Nenoromis tenka susitaikyti su faktu, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir euro zona per visus 16 klestėjimo metų iki 2008 metų krizės padarė vieną milžinišką klaidą. Nevaržomai skolinosi visi kas tik galėjo: verslas, namų ūkiai, vyriausybės ir finansų sektorius.
Milžiniški įsiskolinimai iššaukė 2008 metų krizę. Kreditoriai atsisakė bankams suteikti trumpalaikius kreditus, savo ruožtu pastarieji užsuko skolinimo kranelį verslui ir vartotojams. Išsivysčiusių valstybių investicijų ir viešųjų išlaidų programas apribojo būtinybė susimokėti skolas.
Skolų mažinimas tapo pagrindiniuVakarų ekonomikos uždaviniu. Vis dėlto daugeliui valstybių nesiseka susidoroti su šiuo iššūkiu. Jungtinė Karalystė bendrame skolų kontekste atrodo itin prastai.
Remiantis „McKinsey“ tyrimo duomenimis šių metų gegužės mėnesį Jungtinės Karalystės bendras skolų lygis siekė 492 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Į šią skolą įskaičiuojama ne tik valstybės, bet ir verslo, namų ūkių bei bankų skolos. Panašu, kad Jungtinė Karalystė yra skolinga tiek, kiek sugeba sukurti per penkerius metus.
Situacija nuo 2008 metų tik pablogėjo, tuomet bendras skolų ir BVP santykis sudarė 481 proc. Šiuo metu visiškai aišku, kad pagrindinė išsivysčiusiojo pasaulio problema - skolos, nepaisant to sutrikimo simptomai iki šiol negydomi, o liga sparčiai progresuoja.
Įsiskolinimų lygiu Jungtinei Karalystei prilygsta nebent Japonija, kurios bendra skolų suma 2010 metų pabaigoje taip pat siekė 492 proc. šalies BVP.
Santykinis JAV įsiskolinimas žymiai mažesnis. 2008 metais jis siekė 296 proc. BVP, o šių metų viduryje sumažėjo iki 282 proc BVP.
JAV sparčiai auga vyriausybės įsiskolinimas. Per pastaruosius du su puse metų JAV valstybės skola išaugo nuo 61 proc. iki daugiau nei 80 proc. BVP. Tuo tarpu namų ūkių įsiskolinimas susitraukė, nes daugelis nekilnojamojo turto savininkų gražino kreditoriams savo būstus ir nusikratė skolų naštos.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje skolų našta sparčiai pučiasi. To priežastis – viešojo sektoriaus išlaidumas. Bankams nustojus skolinti privačiajam sektoriui Jungtinės Karalystės valdžia nutarė stimuliuoti ekonomiką stambiomis lėšų injekcijomis, kadangi krizės metu mokesčių surinkimas smuko teko skolintis.
Tenka pripažinti, kad viešojo sektoriaus išlaidų didinimas buvo vienintelė priemonė, leidusi užkirsti kelią skaudžiai ekonominei depresijai. Sumažėjęs skolinimasis privačiame sektoriuje vertė didinti vyriausybės išlaidas.
Britanijos verslo įsiskolinimai lyginant su 2008 metais susitraukė nuo 122 proc. iki 109 proc. BVP dalies, o namų ūkių skolos smuktelėjo nuo 102 proc. iki 97 proc. BVP.
Matyti šioks toks sumažėjimas, tačiau šių sektorių įsiskolinimas vis tiek išlieka itin aukštame lygyje.
Savo ruožtu vyriausybės kolų našta tuo pačiu laikotarpiu išaugo nuo vos 52 proc. iki 76 proc. BVP. Minėtas vyriausybės įsiskolinimo lygis siekia išsivysčiusių valstybių vidurkį ir neturėtų kelti pernelyg daug nerimo, deja, šis rodiklis nuolat kyla ir netrukus gali pasėti baimę investuotojų tarpe.
Keista tai, kad finansų institucijų skolos per pastaruosius metus ūgtelėjo nuo 205 proc. iki 2010 proc. BVP. Įspūdingas skaičius puikiai parodo kokį svarbų vaidmenį Jungtinės Karalystės ekonomikoje vaidina finansų sektorius.
Aišku viena, išaugusios skolos yra liga, kuri iki šiol buvo gydyta naudojant aspiriną ir pleistrą.
Rekordiškai žemos palūkanų normos ir pinigų spausdinimo mašinos leido Jungtinei Karalystei kvėpuoti pakankamai laisvai, nepaisant susidariusios skolų naštos. Vis dėlto kol kas nėra priemonių, kurios leistų ženkliai sumažinti skolų lygį ir priverstų ekonomikos variklį veikti sklandžiai.
Jungtinei Karalystei teks susitaikyti su lėto ekonominio augimo laikotarpiu ir pavydžiai žvelgti atgalios į tuos 16 klestėjimo metų. Kažin ar gyventojai susitaikys su krintančiais gyvenimo kokybės standartais? O galbūt politikai sugebės mostelėti burtų lazdele ir priversti ekonomiką augti subalansuotai.
