SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad Šiaulių apskrities gyventojų vidutinis darbo užmokestis šį pusmet yra mažiausias Lietuvoje — 1399 litai. Apskritai darbingo amžiaus didžiųjų miestų gyventojų kišenės šį pusmetį yra šeštadaliu plonesnės nei pernai.
Lyginant pajamų iš darbo užmokesčio pokytį su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, darbo užmokesčio pajamos Lietuvoje sumažėjo 400 milijonų litų. Apskrityse mažėjimas tolygus gyventojų skaičiui (Šiaulių apskrityje — 29 milijonų litų).
Šių metų antrąjį ketvirtį Šiauliuose pastebėtas vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas: lyginant su sausio, vasario, kovo mėnesių duomenis, atlyginimai kilo apie 2 procentus. Spartesnis augimas pastebimas Panevėžyje ir Klaipėdoje.
Šiauliuose šiek tiek ūgtelėjo darbuotojų skaičius: galimybe gauti darbą šiauliečiai labiau pasinaudojo nei klaipėdiečiai, nes Klaipėdoje darbo užmokestis auga, o darbuotojų skaičius — ne.
Nepaisant sunkmečio, kai kurių pramonės šakų dirbantieji jau uždirba daugiau nei pernai. Per metus darbo užmokestis daugiausia augo vaistų ir farmacijos, kompiuterių, elektronikos, optikos pramonėje.
Baldų, tekstilės pramonėse užmokesčio augimas per metus siekia beveik 5 procentus, bet vidutinis atlyginimas šiose šakose yra per pusę mažesnis nei farmacininko.
„Dėl Šiaulių džiaugsmas sąlyginis, nes vidutinis darbo užmokestis Šiaulių apskrityje yra mažiausias. Jei prieš pusmetį kalbėjome, kad mažiausias yra Panevėžyje, dabar — Šiauliuose. Panevėžiečiai stiebėsi, Šiauliuose stiebimasis — kur kas lėtesnis.“
Bandelės
Jei pernai buvo kalbėta, kad stresą žmonės malšina pirkdami gėles, sodinukus, sėklas, šiemet šių prekių pirkimas smuktelėjo. Bet smarkiai išaugo konditerijos gaminių — bandelių, pyragų — prekyba, atidarė nemažai parduotuvyčių, prekiaujančių šiais skanumynais.
Pasaulio vartotojų elgsenos tyrėjai mano, kad žmogus taip siekia suteikti sau bent kokį malonumą.
Keturiais procentais ūgtelėjo prekyba laikraščiais ir raštinės prekėmis. Auga prekyba naudotais daiktais, nesiliauja didėjusi prekyba paštu ir internetu.
Mažiau parduodama naujų automobilių, tad paaugo išlaidos automobilių remontui. Žaidimų ir žaislų prekyba nemažėja, vaikų sąskaita netaupoma.
Gerokai mažiau pirkta baldų, apšvietimo įrangos, kitų ūkio prekių, avalynės ir odos gaminių, laikrodžių, papuošalų.
„Ko gero, galima sakyti, kad blogiausia jau yra praeityje. Bet, ir prasidėjus atsigavimui, padidėjus išlaidoms, dar prireiks laiko, kol žmonės grįš prie švaistūniškų arba labai išlaidžių įpročių“.
SEB duomenimis, vidutinis šiauliečio finansinis turtas (skaičiuojant indėlius sąskaitose, obligacijas, investicinius fondus), lyginant su kitais miestais, yra mažiausias šalyje. Didžiąją dalį turto sudaro terminuoti indėliai, indėliai sąskaitose.
Šiauliuose ryški Lietuvoje atsispindinti tendencija: klientai gręžiasi nuo terminuotų indėlių ir pereina prie einamųjų sąskaitų. Greičiausiai tai susiję su sumažėjusiomis palūkanomis.
Bendras paskolų portfelis mažėja visoje Lietuvoje, bet Panevėžys ir Šiauliai išsiskiria tuo, kad paskolos grąžinamos sparčiau nei didžiuosiuose miestuose.
Šiauliai išsiskiria ir tuo, kad pagal vadovėlines teorijas būstas yra įperkamas vidutines pajamas gaunančiam žmogui (jei 6— 7 metų šeimos pajamų pakanka dviejų kambarių butui miegamajame rajone įsigyti, laikoma, kad kaina yra reali).
Geriausia finansinė padėtis Lietuvoje (skaičiuojant finansinio turto grynąją vertę ir darbo užmokestį) yra Vilniuje.
Šiauliečių finansinis turtas yra neigiamas, skolų jie turi daugiau nei sukaupto finansinio turto.
„Lietuvos estai gyvena Vilniuje, Lietuvos latviai gyvena Klaipėdoje, o Šiauliai, Kaunas ir Panevėžys labiausiai atitinka Lietuvos viduriuką.“
