Jonavos rajone užfiksuotas jau trečias klasikinio kiaulių maro atvejis. Šįkart jis įsisuko į fermą, kurioje auginama daugiau kaip 12 tūkstančių kiaulių. Maisto ir veterinarijos specialistai spėja, kad užkratas čia galėjo pakliūti anksčiau, dar prieš kiaulių maro protrūkį. Netoli fermos gyvenantys žmonės, baimindamiesi užkrato, savo kiaules taip pat žada skersti.
Pirmuosius galimo maro požymius fermoje Jonavos rajone, Pauliukų kaime, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pastebėjo ketvirtadienį. Kelios kiaulės karščiavo, buvo kritusių. Šeštadienį vidurdienį nuogąstavimai pasitvirtino – maras ir šioje fermoje.
Klasikinis kiaulių maras birželio pradžioje kilo vos už 3 kilometrų nuo Pauliukų kaimo, Šilų „Beržų komplekse“, praėjusį sekmadienį – bendrovės „Miva“ fermoje.
Sukrėstas fermos Pauliukų kaime savininkas tikina laikęsis visų specialistų nurodymų ir piktinasi kalbomis, esą augintojai kiaules užkrėtė dėl draudimo išmokų.
„Ar čia draudimas būtų, ar ne, man nėra jokio skirtumo. Čia investuoti pinigai į kiaules, pastatus, įrangą, į visą kitą. Net gavus kažkokią dalį draudimo, jis nekompensuoja to, kas įdėtas ir padaryta“, – teigė Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas prokurorų prašo sustiprinti tyrimą.
„Yra pradėtas tyrimas jau anksčiau, bet jis yra pradėtas dėl galimų konkrečių veikų ir dabar kažkokių naujų kvalifikavimų veiksmų mes nesprendžiam. Priklausys nuo tyrimo aplinkybių. Svarbiausia, viskas yra tiriama ir aiškinamasi būtent jų specialistų pagalba, kas ir turi padėti atsakyti, kur t yra priežastys“, – kalbėjo Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.
Specialistai sako, kad po išsamaus tyrimo turėtų paaiškėti, kaip maras pakliuvo į šią kiaulidę – užkrėstos fermos yra netoli viena nuo kitos.
„Jis galėjo patekti anksčiau, galėjo būti ramybės būsenoje. O, pavyzdžiui, pablogėjus laikymo sąlygomis infekcija galėjo tiesiog iškilti į paviršių“, – aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Tuo metu duomenų, kad maru sirgtų netoli maro židinių auginamos žmonių kiaulės, kol kas nėra, tačiau paskelbus ekstremalią padėtį jas uždrausta parduoti, kiaules nuolatos stebi specialistai.
Iki šiol jau sunaikinta daugiau kaip 26 tūkstančiai maru užsikrėtusių kiaulių, apribotas kiaulienos eksportas. Kiaulių augintojai sako, kad dėl maro nuostolių patirs visi šalies ūkiai.
Paskutinį kartą kiaulių maro židinys Lietuvoje buvo aptiktas 2009-aisiais Panevėžio rajone.
Jūratė Anilionytė
