Renovacija tęsiasi jau dešimtmetį
Nuo 2013 m. pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Jonavos rajono savivaldybėje įgyvendinti 59 modernizacijos projektai. Tačiau, kaip pastebi Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas, pirmieji daugiabučiai buvo modernizuoti daugiau nei prieš dešimtmetį. Netrumpa modernizacijos istorija šioje savivaldybėje padeda atremti ir šiandieninius iššūkius, išlaikyti gyventojų susidomėjimą, neslepia pašnekovas.
Modernizacijos pradžioje savivaldybė vaidino itin svarbų vaidmenį informuojant gyventojus apie renovacijos galimybes: „Susitikimuose su gyventojais surinkdavome pilnas sales. Pasakojome apie naudą, sutaupymus. Tačiau pirmieji žingsniai nebuvo lengvi. Kai kurie namai net tuo metu, kai valstybė finansavo 85 proc. renovacijos išlaidų, modernizacijai ryždavosi tik po ilgų dvejonių. Dabar šios problemos tikrai nebėra ir visą renovacijos procesą patikime savivaldybės paskirtajam administratoriui – komunalinių paslaugų įmonei. Visiškai juo pasitikime, iškilusias bendras problemas sprendžiame drauge – greitai ir operatyviai. Savivaldybė dabar daugiau rūpinasi finansine renovacijos puse.“
Vis dar jaučia modernizacijos naudą
Kalbėdamas apie dabartinę modernizacijos situaciją, Jonavos rajono savivaldybės atstovas sako, kad gyventojų susidomėjimas modernizacija – kaip niekada didelis. „Kai modernizacija įsibėgėjo, turėjome problemų su rangovais. Tai buvo vienas rimtesnis iššūkis. Tačiau jį išsprendus, kliūčių nebeliko. Dabar jaučiame tik ribotą finansavimą – pernai metais gavome 7 daugiabučių kvotą, o atsinaujinti norėtų bent dvi dešimtys namų – susidomėjimas renovacija tikrai didelis“, – pasakoja V. Majauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad Jonava – gana žemų šildymo kainų miestas, tačiau tai neturi įtakos gyventojų norui atnaujinti senus daugiabučius. „Prieš kelerius metus įsigijome biokuro katilus, apie 70 proc. šilumos gaminama iš granulių. Tačiau tuo pat metu renovacija nepraranda savo aktualumo gyventojų akyse, nes mūsų miestas – gana socialiai pažeidžiamas. Tai, kad renovacija leidžia perpus sumažinti išlaidas šilumai vis dar yra svarus argumentas, nes leidžia gyventojams tikrai nemažai sutaupyti“, – pastebi pašnekovas.
Išsigelbėjo nuo pelijančių sienų
Jau antrą šildymo sezoną renovuotame būste pasitiksintis jonaviškis Jurgis Martinaitis pasakoja, kad nors iki modernizacijos kaip gyventojų įgaliotas atstovas pats reguliuodavo šildymą daugiabutyje, sutaupymai po modernizacijos – nepalyginant didesni. 1990 m. pastatyto daugiabučio nuo šalčio negelbėjo net gana jaunas amžius – laiko išbandymo neatlaikė blokų siūlės, per jas skverbdavosi drėgmė, pradėjo pelyti butų sienos.
„Kai namas kiauras – gali reguliuoti šildymą kiek nori. Be modernizacijos didesnio efekto nebus. Tačiau ne visi gyventojai pritarė renovacijos idėjai – drauge su žmona bendravome, įtikinėjome kaimynus maždaug pusę metų. Galiausiai sėkmingai gavome 60 proc. butų savininkų pritarimą – būtent tiek tuo metu prašė bankas“, – dėsto jonaviškis.
Patys mielai rinktųsi ir namo spalvą
Daugiabučio gyventojai pasirinko vėdinamą fasadą ir visas kitas valstybės finansuojamas energinio efektyvumo priemones. „Vandentiekį ir kanalizaciją buvome atsinaujinę jau anksčiau – savo lėšomis. Aš pats pasisakiau už tai, kad atnaujinant šildymo sistemą balansiniai ventiliai būtų įrengti kiekviename bute, bet kaimynams tai pasirodė per brangus sprendimas. Teko rinktis pigesnį variantą – balansinius ventilius ant kiekvieno stovo“, – pasakoja J. Martinaitis.
Pašnekovas neslepia, kad nors rangovai dirbo kokybiškai ir be didesnių priekaištų, kartą teko rimčiau ginti gyventojų interesus – įtarimų sukėlė nuogrindos atnaujinimas. „Paprašiau, kad viskas būtų perdaryta ir padaryta pagal projektą. Pasiginčyti šiek tiek teko, tačiau galiausiai viskas buvo sutvarkyta taip, kaip buvo nurodyta techniniame projekte“, – dėsto daugiabučio gyventojas.
