Paklaustas, ar recesija JAV yra neišvengiama, Tokijuje viešintis J. Bidenas trumpai atsakė „ne“.
„Tai bus netrumpa kelionė, tai užims kažkiek laiko“, – pareiškė jis.
JAV ekonomika sparčiai atsitiesė po COVID-19 pandemijos, tačiau didžiausia per keturis dešimtmečius infliacija ir nuolatinės problemos tarptautinėse tiekimo grandinėse kursto pesimizmą ir, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, pakerta J. Bideno populiarumą.
J. Bidenas pareiškė, kad infliaciją lemia visų pirma Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai bei kitos pasaulinės problemos.
Pripažinęs, kad didelės degalų kainos ir maisto tiekimo sutrikimai yra karo kviečius auginančioje Ukrainoje padariniai, JAV prezidentas pareiškė, kad jo administracija ir toliau „augins mūsų ekonomiką, kurs darbo vietas“.
Kad Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, mano ir JAV iždo sekretorė Janet Yellen.
„Tikrai nemanau, kad Jungtines Valstijas ištiktų recesija“, – pareiškė ji praėjusią savaitę.
Siekdama pažaboti infliaciją, Federalinio rezervo sistema (FRS) jau ėmėsi didinti palūkanų normas. Paskutiniame savo posėdyje, kuris įvyko gegužės pradžioje, JAV centrinis bankas savo bazinę palūkanų normą padidino iš karto 50 bazinių punktų.
Tačiau dėl greito palūkanų normų didinimo imama vis labiau nuogąstauti dėl vadinamojo kietojo nusileidimo, nes didesnės palūkanų normos stabdo ekonomikos plėtrą ir gali ją įstumti į recesiją, kuri apibrėžiama kaip du iš eilės neigiamo augimo ketvirčiai.
FRS vadovas Jerome‘as Powellas pasistengė išsklaidyti tokias baimes, pareiškęs, kad JAV yra „stipri ekonomika“.
„Nėra nieko, kas leistų manyti, kad ji [JAV ekonomika] yra arti recesijos arba yra pažeidžiama tiek, kad ją galėtų ištikti recesija“, –pareiškė jis žurnalistams po paskutinio FRS posėdžio.
JAV banko „Goldman Sachs“ ekonomistai recesijos Jungtinėse Valstijose per kitus dvejus metus tikimybę neseniai įvertino 35 procentais.
Kinų prekėms taikomų muitų klausimas „svarstomas“
Tuo tarpu JAV prezidentas pirmadienį taip pat pareiškė „svarstantis“ galimybę panaikinti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus ir pažymėjo, kad juos nustatė ne jo administracija.
„Mes nenustatėme nė vieno iš tų muitų“, – pareiškė jis, paklaustas Tokijuje apie galimybę atšaukti šias priemones, ir pridūrė, kad muitų panaikinimas „svarstomas“.
Liepą turi baigti galioti šimtų milijardų JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms Jungtinių Valstijų nustatyti importo muitai ir, amerikiečiams susidūrus su didžiausia per daugiau kaip keturis dešimtmečius infliacija, o bendrovėms patiriant sunkumų siekiant apsirūpinti pagrindinėmis žaliavomis ir prekėmis, JAV prezidentas vis garsiau raginamas atsikratyti baudžiamųjų muitų, kurie buvo nustatyti per jo pirmtako Donaldo Trumpo pradėtą prekybos karą.
J. Yellen praėjusią savaitę pareiškė, jog kai kurie per D. Trumpo JAV prezidento kadenciją Kinijai nustatyti importo muitai, regis, labiau kenkia vartotojams ir verslui, užuot sprendę tikrąsias Azijos milžinės keliamas problemas.
Šių muitų panaikinimas galėtų padėti JAV sumažinti infliaciją, nes atpigtų importas.
Tačiau muitų panaikinimas galėtų sukelti politinę riziką Baltiesiems Rūmams, kurie nenori sulaukti kaltinimų nuolaidžiavimu Kinijai.
Minėti importo muitai pirmą kartą buvo nustatyti 2018 metais ir palaipsniui buvo pritaikyti maždaug 350 mlrd. JAV dolerių vertės metiniam importui iš Kinijos. Muitai buvo įvesti Vašingtonui keršijant Pekinui už amerikiečių intelektinės nuosavybės vagystes ir priverstinį technologijų perdavimą.
Priemonių galiojimas pasibaigs liepos 6 dieną, nebent būtų pateiktas prašymas pratęsti šį terminą ir tokiu atveju būtų surengta muitų peržiūra.
JAV pareigūnai anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog oficialiai prašo visuomenės pateikti komentarų, ar reikėtų pratęsti muitų galiojimą. Be kita ko, siunčiami laiškai 600 bendrovių, kurios buvo išreiškusios paramą tokioms priemonėms.
