Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, Justė Navickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Atrodo, šią savaitę Seimas Vyriausybę įpareigojo atlikti neįmanomą darbą: išsireikalauti iš Europos Komisijos antrą trejų metų pratęsimą, kuriuo užsieniečiams būtų uždrausta pirkti žemę Lietuvoje.
Kadangi Lietuva Europos Sąjungos stojimo sutartyje sutiko su 7-erių metų laikotarpiu ir vienu atidėjimu trejiems metams, tai kitąmet visi limitai bus išnaudoti.
Lietuva – vienintelė valstybė, kuri dar kartą prašys atidėti terminą, tačiau LRT televizijos laidai „Savaitė“ Europos Komisijos atstovė sakė, kad Lietuva turi atidaryti savo rinką visoms Europos Sąjungos šalims kitų metų balandžio pabaigoje. Jei to nebus, Europos Komisija pradės nagrinėti pažeidimą ir paduos Lietuvą į Europos Teisingumo teismą (ETT).
Nori pratęsti terminą
Prieš gerą dešimtmetį, kai Lietuva vedė derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), senosios narės, pasak tuomečio vyriausiojo derybininko Petro Auštrevičiaus, itin spyriojosi dėl kandidačių noro kuo ilgiau drausti užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Pagrindinis argumentas – esą toks naujųjų narių noras iškraipo laisvąją rinką, todėl pradiniams siūlymams net nebuvo pritarta.
„Pavyzdžiui, Lenkija reikalavo 18 metų pereinamojo laikotarpio, gavo 12. Vengrija, Čekija ir Slovakija reikalavo 10, gavo 7. Lietuva, Latvija ir Estija sutiko su 7 metų pereinamuoju laikotarpiu ir 3 metų pratęsimu“, – pasakoja buvęs vyr. derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES P. Auštrevičius.
Prieš dvejus metus Lietuva jau pasinaudojo teise dar trejiems metams pratęsti draudimą, tad nuo 2014-ųjų mūsų šalyje žemės jau galės įsigyti ir užsieniečiai.
Tiesa, tam linkęs nepritarti Seimas. Šią savaitę daugumos parlamentarų palaikymu buvo nutarta Vyriausybę įpareigoti vėl inicijuoti Stojimo į ES sutarties pakeitimus ir prašyti, kad mūsų šalyje užsieniečiai negalėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dar trejus metus.
Šio sumanymo autorius buvęs žemės ūkio ministras mano, kad toks draudimas apgintų mūsų ūkininkus, kurie investavo į dirbamus žemės plotus, tačiau jų įsigyti kol kas neturi pinigų.
Pasak parlamentaro, drausti parduoti žemę užsieniečiams prašo ir patys ūkininkai, nes tai – galimybė pakovoti dėl didesnių tiesioginių išmokų.
„Čia suteikiama mūsų Vyriausybei dėti kortą ir pasakyti, ar bus padidintos tiesioginės išmokos, ar ne. Nes dabar tik žadama, kad nuo 2014-ųjų bus 143 eurų išmoka už hektarą, o vėliau – 196 eurai. Europos Sąjungos vidurkis yra 268 eurai“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, konservatorius Kazys Starkevičius.
Įžvelgia, kad gali padaugėti oligarchų
Tačiau ar tikrai už viso to slypi noras padėti žemdirbiams? Tuo abejoja Liberalų sąjūdis. Esą ne paslaptis, kad užsieniečiai ir dabar lengvai įsigyja žemės Lietuvoje. Tai parodė ir šią savaitę Šiauliuose prasidėjęs teismo procesas.
„Norvegas duoda pinigų lietuviams ir sako: „Supirkite man žemę.“ Ir yla nebūtų išlindusi iš maišo, jei tie lietuviai su norvego pinigais būtų tvarkingai pasielgę, tačiau jie du milijonus litų pasiliko sau“, – aiškina Eugenijus Gentvilas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, liberalas.
Jis šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Saugumo departamentą su prašymu pateikti informaciją apie šešėlinius žemės sandorius. E. Gentvilas sako, jog didžiausia problema ta, kad galiojant draudimui nevyksta joks žemės rinkos reguliavimas – neaišku, nei už kokius pinigus, nei kokie užsieniečiai perka žemes.
„Valstybės institucijos užmerkė akis ir rėkauja patriotinius šūkius: „Neparduosime Lietuvos žemės.“ Šiandien viską reguliuoja tie, kurie jau turi dešimtis tūkst. hektarų. Ar jie daro įtaką Seimo nariams, nežinau, bet kartais taip gali atrodyti, kai siūloma pratęsti tuos laikotarpius – kad jie galutinai supirktų viską iš smulkių žemės savininkų. Ir turėsime oligarchus, gimusius iš valdžios aplaidumo“, – tikina E. Gentvilas.
Galimybe pratęsti terminą abejoja
Prieš dvejus metus, be Lietuvos, papildomu trejų metų draudimo pratęsimu jau pasinaudojo Latvija, Vengrija, Slovakija. O štai Estija ir Čekija pratęsti neprašė.
Tuo metu Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos sutartyse fiksuoti 7eri metai be galimybes pratęsti. Tokios galimybės neturi ir Lenkija, kur draudimas galioja 12 metų ir baigsis 2016-aisiais. Tiesa, latviai, vengrai ar slovakai dar vieno pratęsimo prašyti neplanuoja, nes supranta, kad nėra jokio teisinio pagrindo, tad kol kas tik vienintelė Lietuva bandys įveikti Europos Komisiją.
Tačiau šios atstovai tokia galimybe abejoja.
„Lietuva turi atidaryti savo rinką visoms Europos Sąjungos šalims kitų metų balandžio pabaigoje. Mes tikimės, kad taip ir įvyks. Jei to nebus, Europos Komisija pradės nagrinėti pažeidimą ir paduos Lietuvą į Europos Teisingumo teismą. Bet mes visada vengiame šios procedūros. Tai nėra tikslas. Tikslas – rasti priimtiną sprendimą“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ komentavo Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugų komisaro atstovė spaudai Chantal Hughes.
Europos Komisijos atstovė sako, kad ES pagrindinis principas – laisvas judėjimas, o apribojimai, kurie dabar taikomi, suteikta išimtis , nes to norėjo į Europos Sąjungą 2004-aisiais įstojusios narės. Esą pereinamajam laikotarpiui pritaikyti įstatymus Lietuva turėjo net 10 metų, tad kitąmet išimties galiojimas baigiasi ir dabartinėse sutartyse apie jokį pratęsimą nebekalbama.
Tad ko vertas šis Seimo sprendimas, kai ir taip aišku, kad išimčių laikas baigėsi? Galbūt tai tik dar vienas parlamentarų noras įtikti rinkėjams, nes juk Lietuva – žemdirbių kraštas, o galbūt bandymas suteikti galimybę jau dabar stambiausiems žemvaldžiams dar labiau pasididinti savo turimus žemės plotus?
