Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog bankų žlugimas gali paaštrinti finansų rinkų padėtį, tačiau Lietuvoje panašių situacijų tikėtis nereikėtų.
A. Bartkus sako, kad šio atvejo nereikėtų lyginti su JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ žlugimu, nuo kurio prieš 15 metų prasidėjo pasaulinė krizė, nes dabar padėtis pasaulyje yra geresnė.
„Žiūrint į pasaulinį ekonomikos portretą jis nesišviečia labai prastas, tuo tarpu 2008 metais „Lehman Brothers“ buvo tik aisbergo viršūnė, galutinai pramušusi „Titaniką“, kurį laiką plaukusį ta linkme. Tada jau matėsi, kad kryptis yra bloga, pasaulio ekonomikose išankstinių požymių buvo matoma. Dabar – ne visai tas pats“, – BNS pirmadienį sakė A. Bartkus.
Jis siūlo atkreipti dėmesį į žemus nedarbo rodiklius, kurie, anot jo, net geriau iliustruoja gerą ekonomikos padėtį.
„Dabar mes turime galimų negerų raidos scenarijų, bet turime kitokią situaciją: mažą ekonomikos augimą, o kai kur ir Lietuvoje ketvirtąjį ketvirtį buvo smukimas, bet Lietuvoje yra mažas nedarbas – 5,2 procento, Vokietijoje – 3 procentai – žemiausias nedarbas per visą istoriją nuo susijungimo (Vakarų ir Rytų Vokietijų – BNS). Padėtis darbo rinkoje yra šiek tiek geresnis indikatorius nei BVP, nes jeigu įmonės turi užsakymų, jos samdo žmones, neturi – atleidžia darbuotojus. Todėl jeigu staiga pradeda augti nedarbas, reiškia, blogas ženklas“, – kalbėjo A. Bartkus.
Šiuo metu taip griežčiau nei tuomet kontroliuojamas skolinimas verslui ir gyventojams, o tuomet rizikingų kreditų dalis buvo žymiai didesnė, sako ekonomistas.
„Dabartinė makroprudencinė politika savotiškai apsaugo mūsų bankus nuo pernelyg didelio kiekio rizikingų paskolų. Anksčiau, iki 2008 metų, jeigu paimtume mūsų bankus, jie, tiesą sakant, buvo išdavę labai daug kreditų tiek rizikingoms įmonėms, tiek vartotojams. Dabar gi, vertinant jų portfelių rizikingumą, jis yra daug mažesnis, nes mūsų centrinis bankas yra įdiegęs minimalius reikalavimus asmenims ar įmonėms, norinčioms gauti kreditą“, – sakė A. Bartkus.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog bankų žlugimas gali paaštrinti nervingumą finansų rinkose, tačiau Lietuvoje panašių situacijų tikėtis nereikėtų, nes Baltijos šalių finansų sistema yra pakankamai konservatyvi, atsparumas išbandymams, anot jos, taip pat yra nemenkas, o ekonominiai ir finansiniai ryšiai su JAV – itin silpni.
„Lietuvoje kadangi bankai savo veiklą vysto atsakingai, kredituoja pagrįstai ir laikosi pakankamai griežtų rizikos valdymo taisyklių, neadekvataus augimo apraiškų pastaraisiais metais nebuvo, tai panašių situacijų tikrai neturėtų nutikti. Visi rizikos normatyvai bankų sektoriuje yra tenkinami su kaupu, su atsarga, tai tuos stabilumo kuoliukus, kuriuos susikalėme sistemoje po 2009-ųjų recesijos, jie mus gelbsti ir leidžia išvengti tokių situacijų“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, dviejų bankų bankrotas JAV yra viena iš „normalizacijos efekto“ pasekmių „neadekvačiai augusiose rinkose“ palūkanų normoms didėjant.
„Pasikeitus palūkanų normų aplinkai, ypač situacijai pastarąjį dešimtmetį sparčiai, neadekvačiai augusiuose sektoriuose, natūralu, kad dabar situacija įtempta. Dėl JAV Federalinio rezervo sistemos, kaip žinia, turėjome technologijų kompanijų bumą, jos augo labai stipriai, nutolo nuo savo fundamentalių verčių ir atitinkamai pirmasis bankrutavęs bankas buvo stipriai susijęs su technologijų sektoriumi, tuo tarpu antrasis bankrutavęs bankas – su kriptovaliutų sektoriumi, kuris taipogi vystėsi neadekvačiai ir fundamentalios vertės ten apskritai daug nėra“, – BNS sakė ekonomistė.
„Natūralu, situacijai pasikeitus, aukštesnių palūkanų aplinkoje grįžus rizikos vertinimui ir suvokimui, tokie burbulai po truputėlį išsileidžia ir sektoriai, kurie augo neadekvačiai, nutolo nuo fundamentų jie turi sugrįžti prie realybės“, – pridūrė ji.
Paėjusį penktadienį buvo uždarytas JAV bankas „Silicon Valley Bank“ (SVB). Jis žlugo, kai jo klientai, daugiausia atstovaujantys technologijų sektoriui, ėmė masiškai atsiimti lėšas, o banko vėliausias mėginimas pritraukti naujų lėšų patyrė nesėkmę.
JAV finansų sistemos reguliuotojai sekmadienį uždarė Niujorke įsikūrusį kriptovaliutų sektoriaus skolintoją „Signature Bank“, siekdami užkirsti kelią plintančiai bankų krizei.
SVB žlugimas yra ne tik didžiausias banko žlugimas nuo „Washington Mutual“ bankroto 2008 metais, bet ir antras pagal dydį mažmeninio banko žlugimas JAV.
