„Plėtojant bet kokius tokios svarbos ir apimties santykius kaip šie bus sričių, dėl kurių iškils nesutarimų, ir tai yra viena iš jų“, – pabrėžė atstovas, atsakydamas į klausimą apie Vokietijos poziciją dėl „Nord Stream 2“.
Per įprastą spaudos konferenciją N. Price'as pridūrė, kad Jungtinės Valstijos reguliariai iškeldavo klausimą dėl „Nord Stream 2“ per kontaktus su Berlynu.
„Prezidentas [Joe] Bidenas [Džo Baidenas] per susitikimą su kanclere [Angela] Merkel ir dar kartą apžvelgti mūsų artimus ir glaudžius santykius su Vokietija“, – kalbėjo jis.
„Faktas, kad mūsų pozicija nepakito ir kad mes labai aiškiai kalbėjome apie savo poziciją – kad esame nusistatę prieš šį vamzdyną, kad laikome jį Rusijos geopolitiniu projektu, keliančiu grėsmę Europos energetiniam saugumui ir kenkiančiu kai kurių mūsų artimų partnerių, įskaitant Ukrainą ir kitas NATO rytų sparno šalis, saugumui“, – pabrėžė N. Price'as.
Valstybės departamento atstovas taip pat sakė, kad JAV planuoja toliau aptarinėti su partneriais, kaip būtų galima užtikrinti, kad Rusija „negalėtų naudoti energijos kaip spaudimo priemonės prieš Ukrainą ar bet ką kitą šiame regione“.
J. Bidenas anksčiau šią savaitę išvyko į kelionę po Europą, per kurią dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimuose, taip pat susitiks Šveicarijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pažymėjo, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis veikiausiai bus baigtas tiesti, nes jo statyba jau beveik baigta, tačiau pridūrė: „Tarp vamzdyno statybos fizinio užbaigimo ir jo naudojimo pradžios yra skirtumų.“
Gegužės viduryje J. Bideno administracija įvedė ir nedelsdama sustabdė sankcijas šio projekto vystymo bendrovei „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovui Matthiasui Warnigui. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas palankiai įvertino šį Vašingtono sprendimą, pavadindamas jį žingsniu Berlyno link.
N. Price'as sakė, kad J. Bideno administracija nusiteikusi toliau skelbti sankcijas dėl „Nord Stream 2“, siekdama parodyti, kad yra nusistačiusi prieš šį projektą.
„Būtent dėl šios pozicijos netgi pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas keturiems Rusijos subjektams, užsiimantiems veikla, kuriai, pagal būtų įstatymus, taikytinos sankcijos – ir įtraukė į sąrašą keturis laivus kaip blokuojamą nuosavybę. Toliau imsimės tinkamų veiksmų prieš subjektus ir asmenis, užsiimančius veikla, už kurią turi būti taikomos sankcijos, kad pademonstruotume savo išliekantį nepritarimą šiam vamzdynui“, – sakė atstovas.
Visgi N. Price'as pažymėjo, kad JAV tuo pačiu tęs derybas su partnerėmis, įskaitant Vokietiją, nes Vašingtonui šis ryšys yra „nepaprastai svarbus“.
„Šis ryšys apima ne vien tą regioną, bet didesnę Žemės rutulio dalį. Tai dalykas, kurį mes branginame“, – sakė atstovas.
„Mes toliau kelsime [šį klausimą] ir diskutuosime – ne vien su vokiečiais, bet ir ukrainiečiais bei kitais partneriais, kaip galėtume užtikrinti, jog Rusija negalėtų naudoti energijos kaip spaudimo priemonės prieš Ukrainą arba bet kurią kitą NATO rytinio sparno šalį“, – pridūrė N. Price'as ir pažymėjo, kad plėtojant dialogą su Berlynu bus pasitelkiamos diplomatinės priemonės.
Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, kurio 95 proc. jau baigta tiesti, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.
Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
