Metų pradžioje keturios ministerijos ir keliolika verslo asociacijų pasirašė Jaunimo garantijų iniciatyvos memorandumą, kuriuo sutarė bendromis pastangomis siekti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų per keturis mėnesius nuo mokslo užbaigimo ar darbo netekimo gautų kokybišką pasiūlymą dirbti ar mokytis toliau. Pasak Darbo biržos atstovo Ovidijaus Vitaičio, iki rugpjūčio į biržą kreipėsi per 50 tūkst. jaunuolių, darbo ar mokslo pasiūlymas suteiktas beveik pusei – taigi rezultatai esą yra geri.
„Nuo metų pradžios registruotas jaunimo nedarbas tendencingai mažėja. Žinoma, dėl besikreipiančių tik ką studijas baigusių absolventų, šis rodiklis yra šiek tiek padidėjęs, tačiau tai yra normalus reiškinys, o jaunimo nedarbas išlieka mažesnis, lyginant su metų pradžia, kas tikrai džiugina“, - kalbėjo O. Vitaitis.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį: mūsų šalyje jis viršija 17 proc., ES – 22 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius teigia, kad memorandumą pasirašę valdžios ir verslo atstovai susibūrė į stebėsenos komisiją, kuri ieško patikimiausių priemonių bedarbystei mažinti, ypač regionuose, kurie pasižymi savita darbo rinkos specifika. Dar vienas iš uždavinių – nemotyvuotų jaunuolių įtraukimas į darbo rinką:
„Didesnę problemą turime su tais žmonėmis, kurie yra nemotyvuoti, nieko nesimoko, nedirba arba nieko nenori. Naujas reikalingas požiūris, kokios paslaugos padėtų tiems žmonėms pajudėti ar juos motyvuoti, kad jie įsilietų į darbo rinką“, - sakė G. Klimavičius.
Pasak jo, vienas rimčiausių trukdžių jauniems žmonėms susirasti darbą – patirties stoka, tad darbdaviai skatinami priimti praktikantus, stažuotojus.
Iš viso Jaunimo garantijų iniciatyvos projektas iki 2017-ųjų atsieis per 200 mln. litų, pusę sumos finansuos Europos Sąjunga.
