Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas teigė, kad šis projektas yra skirtas jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie niekada nėra dirbę ar dalyvavęs žemės ūkio veikloje.
„Jaunam žmogui, siekiančiam išmokti ūkininkauti, įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, būtų suteikiamas žemės plotas, pavyzdžiui, daržovėms auginti. Jis taip pat gautų visą reikalingą techniką, patalpas bei konsultacijas. Trejus ar penkerius metus jaunasis ūkininkas dirbtų šią žemę ir semtųsi patirties. Po to jis kurtų jau savo ūkį, o jo vietą užimtų kitas jaunas žmogus.
Pirmieji metai ūkininkaujant yra rizikingiausi. Patyręs nesėkmių jaunas žmogus gali mesti ūkininkavimą. Inkubatorius ir profesionalų pagalba padėtų to išvengti, arba rizika nutraukti veiklą būtų sumažinama iki minimumo“, – aiškino patarėjas.
Pasak D. Rybakovo, baigęs inkubatoriaus mokymus jaunasis ūkininkas galėtų lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti arba išsinuomoti valstybinę žemę.
„Šis projektas galėtų tapti ne tik puikiu startu būsimiems ūkininkams, bet ir skatintų kartų kaitą ūkiuose. Kaimo senėjimo problema tampa vis aktualesnė, tad sprendimų reikia čia ir dabar.
Pradžią tokiems inkubatoriams duotų keli bandomieji projektai, kuriuose dalyvautų savanoriškai pasisiūliusios buvusios žemės ūkio mokyklos“, – komentavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovas.
Diskusijos dėl naujo projekto pradedamos jau netrukus. Jis bus vykdomas kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais. Jie viliasi, kad projektas ir bendradarbiavimas bus sėkmingas ir naudingas.
„Su ŽŪM komanda esame pasirengę išklausyti visas idėjas ir surasti bendrą sprendimą kartu, kuris tenkintų ir būsimuosius ūkininkus, ir kitas su projektu susijusias šalis. Taip pat tikimės, kad projektas sulauks palaikymo – mes ūkio inkubatorius matome kaip įrankį, kuris galėtų padėti spręsti keletą problemų, tokių kaip kartų kaitą regionuose, nedarbingumą kaimo vietovėse, skatintų jaunuosius ūkininkus užsiimti gamtą tausojančia bei tvaria žemdirbyste“, – pasakojo vienas iš „Kurk Lietuvai“ dalyvių Šarūnas Genys.
Jam antrino ir kita programos dalyvė Tautvilė Daugėlaitė:
„Tikiuosi, kad projekto metu galėsime sukurti tvirtą pamatą, paremtą giliomis analizėmis ir tyrimais, ant kurio vėliau bus pilotuojami ūkio inkubatoriai. Žinoma, kad eigoje teorinis modelis gali keistis, tačiau vis tiek, manau, itin svarbu prisitaikyti užsienio praktikas Lietuvai ir skirti laiko gilinantis į vietinius poreikius ir sąlygas, o ne skubėti vykdyti kitur veikiančius modelius.“
Iniciatyvą vertina teigiamai
Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius Saulius Dauparas sakė, kad kiekviena iniciatyva, siekianti padėti jauniesiems ūkininkams, yra reikalinga.
„Jauniesiems ūkininkams reikia ir naujų žinių, ir įgūdžių. Tačiau jaunuolius, kurie niekada nesusidūrė su žemės ūkiu išmokyti bus laba sudėtinga. Jaunieji ūkininkai, kurie matė žemės ūkyje dirbančius tėvus turi visai kitokią motyvaciją. Jie labiau siekia žinių, nori išmokti naujų dalykų“, – sakė mokyklos vadovas.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas irgi pritarė ŽŪM iniciatyvai, tačiau tuo vardijo jaunųjų ūkininkų problemas.
„Reikėtų skatinti vyresnius ūkių savininkus parduoti išsimokėtinai savo ūkius jauniesiems ūkininkams. Dabar tokios galimybės nėra. O viską pradėti nuo pradžių labai sunku. Nusipirkti žemės beveik neįmanoma, nes pirmenybė ją įsigyti yra besiribojančio sklypo savininkui.
Kitas kelias – nuomoti valstybinę žemę, tačiau čia galioja tos pačios taisyklės. Ją nuomotis pirmenybė teikiama irgi besiribojančių sklypų savininkams. Tad šią problemą reikėtų spręsti“, – pasakojo jaunųjų ūkininkų atstovas.
Tačiau jauniems žmonėms netrūksta užsispyrimo.
„Šiuo metu esant pandemijai situacija sudėtinga ir ūkininkams, nukrito produkcijos supirkimo kainos. Ir jeigu vyresni ūkininkai nebežada laukti geresnių laikų ima išparduoti ūkį, jaunieji ūkininkai susidūrę su pandemija galvoja kiek kitaip. Šią situaciją priima kaip iššūkį, ūkininkavimo nežada mesti ir laukia geresnių laikų“, – pasakojo V. Buivydas.
