„Tai mūsų noras, kad per šią kadenciją Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiektų 100 mlrd. eurų, nes per šia kadenciją turėsime 80 mlrd. eurų. Ir iš to 100 mlrd. eurų skirtos dalys socialinei rūpybai, švietimui ir gynybai, būtų visai kiti skaičiai. Tai galbūt geriau auginkime, o ne bandykime tik skirstyti“, – penktadienį LRT radijui teigė V. Janulevičius.
„Mes turime pavyzdžių savo kaimyninėse šalyse, kur padidinus perskirstymą ir mokesčius, ekonomika stojo. Labai nesinorėtų tokio scenarijaus, bet su matomais pažadais, esame labai arti to“, – tvirtino jis.
LPK prezidentas pastebi, kad Lietuvos ekonomika per paskutinius penkis metus augo ypač sparčiai, toks tempas galėtų būti išlaikytas ir dabar. O tokiu atveju, jo manymu, daugelį gynybos ir socialinių poreikių būtų galima finansuoti vien iš ekonomikos augimo.
„Mūsų BVP per pastaruosius penketą metų augo 35 mlrd. eurų, per tokį sunkų laikotarpį. Aišku, pusę to suvalgė infliacija, bet vis tiek vienas greičiausių augimų Europos Sąjungoje“, – tvirtino LPK prezidentas.
„Kai ekonomika auga, galbūt ir tų procentinių dali pakanka. Palyginame 2,4 mlrd. eurų šiandien, bet pasiekiame 100 mlrd. eurų, galbūt skiriame 4 proc. ir pasiekiame 4 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
V. Janulevičius taip pat aiškino, kad per didelio perskirstymo sukurtos problemos matomos ne tik Lietuvos kaimynėse, bet ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) senbuvių. Anot jo, per didelis susitelkimas į šią sritį taip pat nulėmė lėtesnį nei JAV ar Kinijos, ES ekonomikos augimą.
„1990 m. ES, dar be Lietuvos, kitų Rytų plėtros valstybių, sukuria 25,4 proc. viso pasaulio BVP. Šiandien dienai yra mažiau, nei 14 proc. Tuo metu kitos šalys, tokios kaip JAV, savo dalį išlaikė, o Kinija augino. Tai kažką darome ne taip“, – sakė V. Janulevičius.
„Mes turime suvokti, kad žmonių gerovė yra augančios pajamos ir iš to atsirandantis perskirstymas. Bet jei tik skirstome, tai yra pavyzdžių iš pietų Europos, kur šalis užstrigo ir Lietuva jas aplenkė ekonomikos augimu, nors tai senesnės ES šalys“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
