Antradienį parlamente surengtoje spaudos konferencijoje jis citavo 2018 m. balandžio pradžioje V. Vasiliausko siųstą laišką kitiems LB valdybos nariams ir padalinių vadovams. LB vadovas esą rašęs:
„Na, štai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime. Bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus, gal sakau, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi.
Aš skaičiuoju iki 10, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju prabilsiu netautiniu folkloru. <...> Galėjo dar paklausti, o kas nužudė J. F. K. (veikiausia JAV prezidentą J. F. Kenedį) bei kur paslėpta Vytauto karūna.“
S. Jakeliūno vertinimu, taip rašydamas LB vadovas neigiamai nuteikia banko darbuotojus dėl to, kas vyksta Seime.
„Visas tyrimas, Lietuvos banko valdybos pirmininko akyse, buvo beprasmiškas ir nevertas dėmesio, pastangų. Tai svarbi nuostata, kuri tęsiasi ir toliau“, – kalbėjo BFK pirmininkas.
Jis taip pat pasakojo esą dar 2012 m. oficialiai klausęs LB, ar jame buvo atlikti tyrimai kaip ir dėl ko buvo keičiamas VILIBOR indeksas 2008–2009 m. priežastys, šio proceso įtaka gyventojų, paėmusių būsto paskolas litais, palūkanų išlaidoms.
„Parengtu raštu sąmoningai išvengta pateikti prašomą esminę informaciją, o pateikiami vien vertinimai, kuriais ginami bankų sprendimai dėl VILIBOR. Nepateikiama jokios informacijos apie galimą žalą būsto paskolų gavėjams.
Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Be kita ko, susirinkusiems jis leido paklausyti garso įrašą, kuriame LB vadovai kaltina Seimą kapstantis praeityje, „turint santykių su lavonais“, o LB yra tokia institucija, kuri turėtų žiūrėti pirmyn.
Paskolų gavėjai permokėjo po 10 tūkst. Eur
BFK pirmininkas spaudos konferencijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad 2012 m. pasaulyje buvo kilęs skandalas dėl bankų manipuliavimo tarpbankinėmis palūkanų normomis (LIBOR), nuo kurių priklauso, kiek palūkanų skolininkai mokės už paimtus kreditus.
S. Jakeliūnas pasakojo, esą centrinio banko esą oficialiai buvo klausiama, ar jame buvo atlikti tyrimai kaip ir dėl ko buvo keičiamas Lietuvos tarpbankinių palūkanų indeksas (VILIBOR) 2008–2009 m. priežastys, šio proceso įtaka gyventojų, paėmusių būsto paskolas litais, palūkanų išlaidoms.
LB esą atsakęs, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Tačiau S. Jakeliūno teigimu, informaciją suteikęs asmuo sukritikavo tuometinį LB atsakymą:
„Parengtu raštu sąmoningai išvengta pateikti prašomą esminę informaciją, o pateikiami vien vertinimai, kuriais ginami bankų sprendimai dėl VILIBOR. Nepateikiama jokios informacijos apie galimą žalą būsto paskolų gavėjams.
Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Jo žiniomis, po 2012 m. esą pats Lietuvos bankas atliko vidinį tyrimą, kurio ataskaita parodė, kad dėl palūkanų pokyčių Lietuvos gyventojai permokėjo milžiniškas sumas pinigų.
Ataskaitoje, kurios BFK pirmininkas teigė negalintis paviešinti, nes ji gauta neoficialiai, LB teigia:
„Krizės metu, kai Europos centrinis bankas ir dauguma kitų centrinių bankų ėmėsi labai skatinančios pinigų politikos, Lietuvoje drastiškai didėjo VILIBOR ir atitinkamai brango naujos ir anksčiau išduotos litais kintamosiomis palūkanų normomis paskolos.
Apytiksliais vertinimais, dėl žymaus VILIBOR atotrūkio nuo EURIBOR nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. Eur) papildomų palūkanų.
Apie 5–6 mlrd. litų paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos padidintos nuo vidutiniškai 1 procentinio punkto iki 3 procentinių punktų ir šis padidėjimas skolininkams papildomai kainuoja apie 100 mln. litų per metus.“
S. Jakeliūno vertinimu, 50 tūkst. Eur paskolą paėmusi šeima ar vienas asmuo dėl tokio padidinimo dešimt metų permokėjo apie 10 tūkst. Eur palūkanų. Tokių gyevntojų esą gali būti kelios dešimtys tūkstančių, dėl to visa permokėta suma per 10 m. gali siekti 500 mln. Eur.