Lietuvoje dažnai kalbama apie vieną iš dviejų energetikos krypčių – atominę arba atsinaujinančių išteklių energetiką, tačiau, pasak energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, galima rinktis ir trečiąjį – mišrų modelį, kaip renkasi mums artimos Skandinavijos šalys.
„Blaškomės tarp dviejų kraštutinumų – atsinaujinančios arba branduolinės energetikos, nekalbame apie mišrų modelį. Pažiūrėkime į Suomiją – miškų turi gerokai daugiau nei mes, degina visas medžio pramonės atliekas, o jos generuoja apie penktadalį reikiamos energijos. Likusi dalis gaunama iš atominės energetikos, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje sakė J. Neverovičius. – Švedija energijos tvarumo atskaitoje yra pirma. Ten branduolinės jėgainės gamina 37 proc., o hidroelektrinės – 47 proc. visos elektros energijos.“
Pasak energetikos ministro, Lietuvoje derėtų pagalvoti apie subsidijų atsinaujinančios energetikos ištekliams mažinimą Lietuvoje – esą panašiu keliu žengia ir Europos Sąjungos valstybės: Ispanija neberemia saulės jėgainių, Olandija atsisakė paramos vėjo jėgainėms.
„Tai nereiškia, kad ketiname atsisakyti atsinaujinančios energetikos plėtros. Ketiname mažinti atsinaujinančios energetikos subsidijas ir siekti finansavimo iš ES struktūrinių fondų“, – aiškino J. Neverovičius.
Kalbėdamas apie svarbiausius šios vyriausybės darbus energetikos srityje ministras akcentavo elektros ir dujų jungčių užbaigimą, dujų terminalo statybas.
„Tikiuosi, kad jau gegužės mėnesį pristatysime, kokį modelį Vyriausybės siekiame pasirinkti, kaip racionaliau plėtoti atsinaujinančią energetiką elektros ir šilumos ūkiuose, kokios yra biokuro perspektyvos“, – apibendrino ministras.
