Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC.
Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge.
Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.
Pasak Liuksemburgo premjero Jeano Claude'o Junckerio, pirmininkaujančio euro zonos grupei, siūlydama kovai su krize pasitelkti privačius kreditorius Vokietija „žaidžia su ugnimi“.
J. C. Junckeris šeštadienį Vokietijos laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ pareiškė, kad tokiu pasiūlymu kreditų reitingų agentūroms būtų pasiųstas neigiamas signalas, raginantis jas nustatyti, kad Graikija nevykdo savo įsipareigojimų grąžinti skolą.
Graikijai neįvykdžius savo įsipareigojimų, skolinimosi kaina pakiltų ir kitoms sunkumų kamuojamoms euro zonos valstybėms, kurios taip pat negalėtų vykdyti savo mokėjimų.
Anot J. C. Junckerio, jei krizė nebus pažabota, „ji gali išplisti Portugalijoje ir Airijoje, o tada ir Belgijoje bei Italijoje dėl jų didelės skolų naštos net anksčiau nei Ispanijoje“.
Liuksemburgo premjeras pažymėjo, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymas remiasi „Vokietijos vidaus politikos sumetimais“.
Graikijos premjeras ragina rengti referendumą dėl konstitucijos keitimo
Graikijos ministras pirmininkas Georgios Papandreou sekmadienį paragino rudenį surengti referendumą dėl konstitucijos keitimo, praneša „RIA Novosti“.
Kalbėdamas parlamente G. Papandreou pareiškė, kad referendume turėtų būti aptarti „politinės sistemos pokyčiai“, bet plačiau šio teiginio nekomentavo.
Premjeras paprašė antradienį dėl pasitikėjimo vyriausybe balsuosiančių parlamento narių palaikymo naujajam ministrų kabinetui, praneša BBC.
Euro zonos valstybių finansų ministrai sekmadienio popietę priims sprendimą dėl kol kas didžiausios 12 mlrd. eurų siekiančios paskolos dalies išmokėjimo Graikijai. Penktąją 110 mlrd. eurų paskolos dalį iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo Graikija gaus liepą.
G. Papandreou parlamente teigė, kad Graikija sukūrė įvaizdį, jog yra susiskaldžiusi dėl finansų reformų, o tai nepadeda valstybės ekonominei situacijai.
Graikijos valstybės skola siekia 350 mlrd. JAV dolerių.
G. Papandreou centro kairioji vyriausybė pritarė biudžeto apkarpymams ir mokesčių didinimui, sukeldama masinius protestus visoje šalyje. Premjeras buvo priverstas pakeisti finansų ministrą ir kitus vyriausybės pareigūnus.
