Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd. eurų paramą šaliai, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Reitingų agentūra „Moody‘s Insvestor Servise“ pirmadienį pranešė, kad apmokestinimas turės neigiamos įtakos visiems Europos indėlininkams. Tuo tarpu investavimo bendrovės „Pacific Investment Management“ atstovas Billas Grossas teigia, kad šiuo atveju tarptautinės prekybos rizika yra nustumiama į antrą planą.
„Naujienos iš Kipro yra sąlygotos požiūrio į mažą riziką ir paskatų rinktis tarp investicijų į iždą arba kokybę. Šis incidentas verčia nerimauti užsienio indėlininkus ir atsiimti pinigus kuo greičiau, kol dar nėra pritaikytas apmokestinimas. Tai gali sukelti finansų sistemos nestabilumą“, – sako vyriausias kompanijos, kuri dabar disponuoja maždaug 34,5 mlrd. JAV dolerių vertės turtu, „Mizuho Asset Management“ investuotojas Hiromasa Nakamura.
Rinkos sutrikdymas
„Sprendimas kelti skolos naštą ant indėlininkų pečių, reiškia, kad euro zonos politikai yra pasirengę sukrėsti rinkas, kad pasiektų savo politinių tikslų“, – savo pranešime sakė „Moody‘s“ analitikai Bartas Oosterveldas ir Alastairas Wilsonas.
Banko „UniCredit“ vyriausiasis ekonomistas Erikas Nielsenas teigia, kad Kipro atvejis yra išskirtinis, nes šalies bankų sistema yra 8 kartus didesnė, nei pati ekonomika. „Aš manau, kad bet kas Ispanijoje, Portugalijoje ar kur kitur, sužinojęs apie Kipro indėlininkų apmokestinimą, supranta, kad šalies bankai yra visai kitoks „gyvūnas“ euro zonoje“, - sakė „Bloomberg“ jis.
Kas atsitiks eurui, kitoms valiutoms ir akcijų rinkoms?
Po šio sprendimo pirmadienį euras atpigo 2,5 proc. Japonijos jenos atžvilgiu. Taip pat jis atpigo JAV dolerio atžvilgiu nuo 1,3076 JAV dolerių iki 1,2895, o vėliau tą pačią dieną 1,2888 JAV dolerių.
Didėjant investuotojų optimizmui dėl ekonominės padėties JAV ir ryžtingesnių Japonijos banko pirmininko žingsnių, šios žinios iš Kipro vėl sužadino abejones dėl euro zonos skolų problemos, praneša „The Financial Times“.
„Tai gali būti ydingas gelbėjimo planas visai Europai. Yra sulaužoma pagrindinė taisyklė, kad pinigai priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo. Kai kurios periferijos dėl to tikrai nukentės, pats euras taip pat“, – teigia „Societe Generale“ vyriausiasis valiutos strategas Sebastianas Galy.
Kompanijos „Seabreeze Partners“ įkūrėjas Dougas Kassas savo „Twitter“ paskyroje numato, kad Europos akcijų biržos kris nuo 3 iki 4 proc. pirmadienį, o „S&P 500” reitingas gali nukristi nuo 1,5 iki 2 proc. Ispanijos ir Italijos 10 metų obligacijos šoktels 15 bazinių punktų, praneša CNBC.
Mažiausia ES ekonomika, bet dabar svarbiausia
Kirpas bent jau 48 valandas bus dėmesio centre visoje pinigų sąjungoje. Taip yra todėl, kad ši padėtis gali turėti rimtų pasėkmių tokios persitempusioms ekonomikoms kaip Ispanija ar Italija. Pirmąkart pagalba yra perkeliama ant indėlininkų pečių. Vis dėlto tokie patys argumentai buvo naudojami liberaliosios rinkos šalininkų, kai buvo sprendžiama Ispanijos ir Airijos bankų krizė, rašo BBC.
Galiausiai euro zonos vyriausybės pabūgo, kad nubaudus indėlininkus Ispanijoje ir Airijoje, tai sukeltų domino efektą kitose silpnesnėse ekonomikose, nes žmonės skubėtų atsiimti pinigus iš bankų. Tai neabejotinai pastatytų į pavojų visą euro zoną.
Taigi toks spendimas nebuvo priimtas. Tai sustiprino pasitikėjimą šiomis rinkomis ir Europos centriniu banku.
Vis dėlto investuotojų pasitikėjimas išlieka trapus. ECB įrodė, kad jis gali užklijuoti pleistrą, bet neieškos vaistų visai euro zonai. Nepanašu, kad Italija turės stabilią vyriausybę, taisančią finansus ir nekonkurencingą ekonomiką. Dauguma mano, kad Ispanijos vis dar neatsitiesė nuo beatodariško skolinimo.
Vis dėlto, yra vilties, kad investuotojams nereikėtų nerimauti, jog Italija ir Ispanija paseks Kipro pavyzdžiu.
Anot BBC šaltinių, Kipro krizės struktūra yra sukelta Vokietijos politikų. Loginis tokio apmokestinimo paaiškinimas yra tas, kad didžioji dauguma pinigų Kipro bankuose priklauso pinigų plovėjams iš Rusijos. Taigi turbūt tik keli Vokietijos politikai būtų sutikę kartu išgelbėti ir šiuos rusus. Taigi vienintelis būdas sulaukti pritarimo iš Bundestago buvo toks, kad 10 proc. būtų apmokestintos „blogosios lėšos“.
„Moody’s“ skaičiuoja, kad praėjusių metų pabaigoje Rusijos bankai Kipre turėjo 12 mlrd. JAV dolerių indėlių bei dar 19 mlrd. JAV dolerių turėjo įmonės.
Tokios analizės akivaizdoje Italijos ir Ispanijos (joms pagalba dabar yra labiausiai reikalinga) bankų indėlininkai turėtų likti ramūs, kad jie nestovi tokios politikos eilėje.
Tai ramina investuotojus. Nebent toks Kipro gelbėjimo pranešimas, kad plaunamiems pinigams vietos euro zonoje nėra, paskatins juos perkelti į kitą regiono šalį, rašo BBC ekonomikos apžvalgininkas Robertas Pestonas.
