Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Nuostoliai – šimtai svarų
„Kažkokiu mistiniu būdu „Lietuvos paštas“ pradangina visas siuntas, siųstas iš kitų šalių į Lietuvą. Jis aiškina niekada jų negavęs ir absoliučiai atsisako kalbėti. Žmogus, siuntęs siuntinį, lieka atsimušęs į sieną, nes nei siuntos, nei pinigų, nei informacijos, kur dingęs siuntinys“, – tikino į tv3.lt besikreipusi lietuvė Sandra, šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje (red. past. merginos vardas pakeistas).
Pasak Sandros, ji į Lietuvą siuntė 250 svarų vertės rankinę, kuri taip ir nepasiekė gavėjo.
„Susisiekiau su „Royal Mail“ (red. past. Didžiosios Britanijos paštas), jie man patvirtino, jog siuntinys nusileido sausio 12 d. Vilniuje. „Lietuvos pašto“ darbuotojai teigia nieko negavę ir absoliučiai ignoruoja, kaltina „Royal Mail“, jog niekas nebuvo išsiųsta“, – teigė Sandra.
Netekusi vilties mergina parašė į vieną iš Anglijos lietuvius vienijančių grupių feisbuke, tikėdamasi sulaukti patarimų. Tačiau Sandra greitai išsiaiškino, kad atvejų, panašių į jos istoriją, yra dešimtys.
„Dauguma tvirtino, kad visi siuntiniai antgamtišku būdu pradingsta „Lietuvos pašte“ ir niekas negali išsiaiškinti, kas įvyko. Pradedu galvoti, gal čia koks Bermudų trikampis? Net ir atvirutes pristato su praplėštais vokais, įdomu, ko ten ieško“, – tikino moteris, redakcijai atsiuntusi ir kitų Anglijos lietuvių įrašus socialiniame tinkle.
Juose matomos siuntinių dingimą savo kailiu patyrusių tautiečių istorijos. Esą išnyksta tiek registruotu, tiek neregistruotu paštu gabenamos pačios įvairiausios prekės.
Dingsta mažuma?
Kaip tv3.lt priminė „Lietuvos pašto“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, už į Lietuvą siunčiamas siuntas, jų pristatymo laiką, siuntos būklę atsako siunčiančiosios šalies pašto paslaugų operatorius.
„Siuntą „Lietuvos paštas“ savo sistemoje mato tik tada, kai ji pasiekia Lietuvos siuntų paskirstymo centrą. Taip pat, priklausomai nuo gavėjo pasirinkto gavimo būdo, siuntą gali pristatyti ir kitas siuntų operatorius, ne tik mes", – sakė V. Budrienė.
Anot pašto atstovės, viena dažniausių priežasčių, kodėl siunta ar korespondencija nepasiekia adresato – netinkamai nurodytas gavėjo adresas. Be to, kartais būna nurodyta tik gavėjo pavardė ir miestas arba gyvenvietė.
„Į užsienį siunčiamą siuntą reikėtų adresuoti pagal tos šalies reikalavimus. Žinotina, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba“, – priminė V. Budrienė.
Pasiteiravus, kaip elgtis siuntą praradus, pašnekovė teigė, kad tokiu atveju būtina užpildyti tarptautinės siuntos paieškos formą.
„Tarptautinės siuntos paieška atliekama nemokamai, praėjus vienam mėnesiui po siuntos išsiuntimo. Kitu atveju taikomas mokestis – 9,99 euro. Užpildžius formą, reikėtų pridėti paieškos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją arba nurodyti, jog paieška nemokama.
Nustačius, kad siunta yra dingusi arba prarasta, mokestis už paiešką grąžinamas kartu su kompensacija į gavėjo nurodytą banko sąskaitą. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad, pasimetus siuntai, siunčiamai iš užsienio, dėl kompensacijos reikia kreiptis į siuntėjo šalies paštą“, – pažymėjo V. Budrienė.
„Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, palyginus per metus siunčiamų ir gaunamų siuntų skaičių, nusiskundimų sąlyginai gaunama labai nedaug. O ir pastarųjų kiekis esą mažėja.
Vidutiniškai per „Lietuvos paštą“ gaunama ir išsiunčiama apie 60 mln. siuntų per metus. Lyginant nuo viso išsiunčiamo ir gaunamų siuntų srauto dingstančios ar vėluojančio siuntos sudaro apie 0,001 proc.
