Pastebima, kad atsisakymas tiekėjams sumokėti už paslaugas pažeidžia Europos Sąjungos (ES) taisykles. Tačiau bijodamos pasekmių, ES institucijos į Italijos problemas žiūri labai atlaidžiai. Bijoma, kad norėdama padengti įsiskolinimus Italijos vyriausybė bus priversta platinti valstybės obligacijų emisiją, kuriai nėra paklausos, o tai šalies deficito lygį priverstų smarkiai peršokti 3 proc. ribą. Dėl vykdomos grynųjų pinigų apskaitos, tik atlikti mokėjimai įskaičiuojami į deficito rodiklį. Taigi Italija pasiekia taupymo tikslus nemokėdama tiekėjams už paslaugas ir vengdama apskaityti tikrą įsipareigojimų dydį. Bet kokia kita šalis, atsidūrusi Italijos vietoje būtų raginama skelbti bankrotą, tačiau Apeninų pusiasalyje įsikūrusi valstybė žaidžia kitokiomis taisyklėmis. Italijos valdžia stengiasi bet kokia kaina išlaikyti biudžeto deficitą ties 3 proc. riba – nesvarbu kiek tai kainuos ekonomikai ir kiek socialinių iššūkių tai iškels ateityje.
Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų. Nors panašioje situacijoje šiuo metu klimpsta tiek JAV, tiek ir Japonijos ekonomikos, šios valstybės gali pasidžiaugti turinčios centrinius bankus, kurie kompensuoja pinigų trūkumą šiuos gausiai spausdindami. Tuo tarpu italai turi Europos centrinį banką (ECB), kuris nors ir valdomas italo Mario Draghi, tačiau pažado spausdinti pinigus neištesėjo. Prieš kelias dienas dienos šviesą išvydo dar vienas Italijos finansinis fiasko. Teigiama, kad viešojo sektoriaus išlaidos per pirmąjį ketvirtį išaugo 1,3 proc., tuo tarpu pajamų augimas liko nulinis. Taigi gauname, kad šalies deficitas jau pasiekė 7,7 proc., o valstybės skola išsipūtė iki 130 proc. nuo BVP. Businessinsider.com teigimu, Italija yra uždelsto veikimo bomba įmontuota ir taip trapiame euro zonos pamate. Kyla klausimas, kokiu būdu Italija sumažins savo biudžeto deficitą iki 3 proc. ribos, kurią pasiekti užsibrėžė visos euro zonos narės. Italai tikslą pasiekti stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis. Šalies ekonomikos ministras Fabrizio Saccomanni vietos žiniasklaidai teigė, kad aptiko daugiau nei 1 500 nenaudojamų nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių vertė rinkos kainomis siektų apie 600 mln. eurų (2 mlrd. litų). Galima tik prisiminti, kad panašių planų turėjo ir buvęs Italijos premjeras Mario Monti, tačiau jo planams sutrukdė greitai mažėjančios NT kainos. Tačiau tokia suma tėra lašas Italijos skolų jūroje, o kiauras biudžetas jos atnešamos vertės praktiškai nepajus. Tačiau šioje vietoje italams į pagalbą atėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris parėjusią savaitę stovėdamas Europos parlamente (EP) pareiškė, kad kai kurios išlaidos, kaip infrastruktūriniai projektai neturėtų būti įskaičiuojami į deficitą. „Valstybėms, turinčioms aukštą viešosios skolos lygį, ši išimtis bus taikoma labai ribotuose rėmuose“, – pridūrė EK vadovas. Tačiau panašu, kad šio sakinio Italijos atstovai neišgirdo, mat dabartinis šalies premjeras Enrico Letta savo „Twitter“ paskyroje paskleidė žinutę – „Mums pavyko!”. Negana to, premjeras pareiškė, kad dėl alternatyvaus deficito skaičiavimo Italijos biudžetas bus kur kas lankstesnis, o einamosios sąskaitos jau praktiškai sutvarkytos. Turint omenyje milžinišką Italijos skolą bei faktą, kad finansiniai įsipareigojimai nėra vykdomi, premjero žodžius suprasti pakankamai sunku, rašo businessinsider.com. Italijos opozicijos lyderis Beppe Grillo, dar balandžio mėnesį ragino vyriausybę kuo greičiau sumokėti 120 mlrd. eurų (414 mlrd. litų), kuriuos viešojo sektoriaus įmonės vienokiu ar kitokiu pavidalu yra skolingos Italijos privačiajam sektoriui.
Daugelyje šalių tokie politikų veiksmai, kokius atlieka Italijos pareigūnai būtų laikomi politine beprotyste, bet tik ne Romoje, rašo verslo naujienų portalas businessinsider.com. Vienas italų ministrų pareiškė, kad šalis jau kurį laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir negalės to daryti iki šių metų pabaigos. Juokingiausia, kad visos šios situacijos kaltininku įvardijamos techninės problemos. Businessinsider.com teigimu, Italija tiesiog nebeturi pinigų. Nors panašioje situacijoje šiuo metu klimpsta tiek JAV, tiek ir Japonijos ekonomikos, šios valstybės gali pasidžiaugti turinčios centrinius bankus, kurie kompensuoja pinigų trūkumą šiuos gausiai spausdindami. Tuo tarpu italai turi Europos centrinį banką (ECB), kuris nors ir valdomas italo Mario Draghi, tačiau pažado spausdinti pinigus neištesėjo. Prieš kelias dienas dienos šviesą išvydo dar vienas Italijos finansinis fiasko. Teigiama, kad viešojo sektoriaus išlaidos per pirmąjį ketvirtį išaugo 1,3 proc., tuo tarpu pajamų augimas liko nulinis. Taigi gauname, kad šalies deficitas jau pasiekė 7,7 proc., o valstybės skola išsipūtė iki 130 proc. nuo BVP. Businessinsider.com teigimu, Italija yra uždelsto veikimo bomba įmontuota ir taip trapiame euro zonos pamate. Kyla klausimas, kokiu būdu Italija sumažins savo biudžeto deficitą iki 3 proc. ribos, kurią pasiekti užsibrėžė visos euro zonos narės. Italai tikslą pasiekti stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis. Šalies ekonomikos ministras Fabrizio Saccomanni vietos žiniasklaidai teigė, kad aptiko daugiau nei 1 500 nenaudojamų nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių vertė rinkos kainomis siektų apie 600 mln. eurų (2 mlrd. litų). Galima tik prisiminti, kad panašių planų turėjo ir buvęs Italijos premjeras Mario Monti, tačiau jo planams sutrukdė greitai mažėjančios NT kainos. Tačiau tokia suma tėra lašas Italijos skolų jūroje, o kiauras biudžetas jos atnešamos vertės praktiškai nepajus. Tačiau šioje vietoje italams į pagalbą atėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris parėjusią savaitę stovėdamas Europos parlamente (EP) pareiškė, kad kai kurios išlaidos, kaip infrastruktūriniai projektai neturėtų būti įskaičiuojami į deficitą. „Valstybėms, turinčioms aukštą viešosios skolos lygį, ši išimtis bus taikoma labai ribotuose rėmuose“, – pridūrė EK vadovas. Tačiau panašu, kad šio sakinio Italijos atstovai neišgirdo, mat dabartinis šalies premjeras Enrico Letta savo „Twitter“ paskyroje paskleidė žinutę – „Mums pavyko!”. Negana to, premjeras pareiškė, kad dėl alternatyvaus deficito skaičiavimo Italijos biudžetas bus kur kas lankstesnis, o einamosios sąskaitos jau praktiškai sutvarkytos. Turint omenyje milžinišką Italijos skolą bei faktą, kad finansiniai įsipareigojimai nėra vykdomi, premjero žodžius suprasti pakankamai sunku, rašo businessinsider.com. Italijos opozicijos lyderis Beppe Grillo, dar balandžio mėnesį ragino vyriausybę kuo greičiau sumokėti 120 mlrd. eurų (414 mlrd. litų), kuriuos viešojo sektoriaus įmonės vienokiu ar kitokiu pavidalu yra skolingos Italijos privačiajam sektoriui.
