„Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos. Tai buvo vienas iš svarbių veiksnių, pastūmėjusių mus apjungti ilgametę patirtį, sukauptą dirbant tokiose srityse kaip teritorijų planavimas, aplinkosauga, miškotvarka ir žemėtvarka, ir žinias, kurias įgijome įgyvendindami projektus su inovatyviais ūkininkais, konsultantais ir žemės ūkį reguliuojančiomis institucijomis“, – pasakoja Linas Gipiškis, įmonės vadovas.
Verslas, vykdantis veiklą žemės ūkyje siekia stabilaus pelno ir įvairiomis priemonėmis intensyvina ūkininkavimą, ieško būdų mažinti sąnaudas. Tuo pačiu, visuomenė domisi aplinkosauga ir kritiškai vertina žemės ūkio intensyvinimo metodus, kurie dažnai yra nedraugiški aplinkai ir žmonių sveikatai. Aukštųjų technologijų įmonės, pasiūliusios tiksliosios žemdirbystės sistemas ėmėsi derinti abu šiuos tikslus - sumažinti cheminių medžiagų naudojimą nemažinant derliaus bei gerinant jo kokybę.
Nauda ir verslui, ir visuomenei
Tiksliosios žemdirbystės metodas pagrįstas principu, kad kiekvienas lauko fragmentas, pasižymintis skirtingomis savybėmis, yra apdirbamas skirtingai. Būtent šis metodas ir yra vartai, per kuriuos inovacijos, sukurtos inovatyviose verslo srityse, sėkmingai ateina į žemės ūkį. GIS metodų pagalba sumodeliuoti įprastinių žemės ūkio darbų parametrai leidžia žymiai tiksliau ir efektyviau panaudoti turimus resursus (pvz. trąšas, kurą, augalų apsaugai skirtus chemikalus ), gerinti tiek ekonominius, tiek ekologinius rodiklius. Šiuolaikiškai žemdirbystei nebeužtenka tik naujausios technikos – dar reikalingi sprendimai, gebantys priimti, apdoroti ir išanalizuoti informaciją apie gamtines lauko savybes, technikos renkamus duomenis bei apjungti juos su duomenimis iš kitų šaltinių: meteorologinių, logistikos ir kt.
Pasinaudojusi ES investicijų priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ įmonė parengė sistemos prototipą „ūGIS“, erdvinės analizės metodų pagalba apjungiantį dirvožemio, reljefo, kosminių palydovų ir bepiločių orlaivių vaizdų, ūkinių operacijų ir derliaus duomenis, pagal kuriuos reikiamu momentu pagaminami skaitmeniniai kartografiniai laukų modeliai.
„Šie modeliai panaudojami planuojant ir atliekant žemės ūkio darbus, vertinant veiklų poveikį. Taip pat sukūrėme metodą, leidžiantį pritaikyti lauko drėgmės rėžimą gerinančias priemones, konkrečiai – mikromelioraciją. Mūsų sistema yra inovatyvi dėl galimybės derinti technologijų pasiekimus su kiekvieno ūkininko ar agronomo patirtimi – joje galima matyti, kuo remiantis apskaičiuojami technologiniai parametrai kiekviename lauko fragmente, juos kritiškai įvertinti ir pakoreguoti“, – teigia „Hnit-Baltic“ vadovas.
Sulaukė potencialių partnerių dėmesio
Pašnekovo teigimu, jų sukurtas sprendimas gali būti įdiegtas ir eksploatuojamas kaip savarankiška sistema atskirame ūkyje arba realizuotas debesijoje, kurį būtų galima pasiekti per kompiuterio naršyklę ar kitus išmaniuosius prietaisus. Tokių paslaugų teikimą žemės ūkio sektoriui galėtų užtikrinti ir sistemą eksploatuojanti konsultacinė bendrovė.
„Galime pasidžiaugti, kad sprendimas sulaukė susidomėjimo ir šiuo metu kartu su potencialiais partneriais-klientais ieškome būdų, kaip įdiegti mūsų sukurtą sistemą. Vienas iš kelių - integruoti ją į ūkiuose jau veikiančias valdymo sistemas“, – pasakoja vadovas.
Su iššūkiais susiduriama visame pasaulyje
Vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susidūrė įmonės darbuotojai, kurdami šią sistemą, ir, jų teigimu, su kuriuo susiduria tiksliosios žemdirbystės propaguotojai visame pasaulyje – metodų, įrodančių tiksliosios žemdirbystės atsiperkamumą, trūkumas.
„Sąlygos, kuriomis vykdoma žemės ūkio veikla, nuolat keičiasi, todėl tiksliai nustatyti, kas ir kiek daro įtaką gautam derliui yra didelis iššūkis. Tačiau tikimės, jog padėtis pagerės, sukaupus daugiau tikslių duomenų, gaunamų iš įvairių laukų, keleto auginimo sezonų. Norint, kad žemės ūkio sektoriuje būtų aktyviau naudojama tikslioji žemdirbystė, būtina ieškoti greita investicijų grąža pagrįstų sprendimų. Tikime, jog mūsų sistema yra žingsnis šia kryptimi“, – teigia L. Gipiškis.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis
ES investicijos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui:
„Inostartas“ – priemonė skirta inovatyvioms idėjoms, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
„Inočekiai“ – priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems juridiniams asmenims. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
„Inopatentas“ – priemonė skirta intelektinei nuosavybei apsaugoti, siekiant paskatinti juridinius asmenis patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.
„Inoconnect“ – priemonė skirta skatinti verslo atstovus dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklos renginiuose. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.
„Inostažuotė“ – priemonė skirta MTEPI veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymui ir technologinių įgūdžių tobulinimui užsienio MTEPI centruose arba įmonėse. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. birželio 30 d.
Daugiau informacijos apie ES investicijų teikiamas galimybes ieškokite interneto svetainėse www.eimin.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt
