„Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto.
Tai lemia vartojimą. Ne viskas taip blogai, yra kur krito kainos – skalbimo priemonės, batų valymo priemonės. Nedaug, bet jų yra. Ką tai reiškia gyventojams?
Penktadalis apklaustųjų pasakė, kad pavalgau, apsirengiu, sumoku mokesčius, nusiprausiu ir daugiau pinigų neturiu. O tie, kurie turi pinigų, tikrai jų nemėto į kairę, į dešinę. Ir taip visas pasaulis, kompanijos jungiasi atleidinėja darbuotojus, nė vienas vartotojas dabar nelinkęs atsisveikinti su laisvais pinigais. Ir tie turintys santaupų ir tie, kurie ne, augant kainoms taupo ir keičia įpročius. Suprantama, jei alga nekito neįpirksi produkto, kurio 30 proc. didėjo kaina“, – Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijos metu kalbėjo „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Vartota mažiau, bet mokėta daugiau. Už ką?
„Nielsen“ tyrimų duomenimis per mėnesį lietuviai vidutiniškai 20 kartų apsilanko parduotuvėse: nors dažniausiai lietuviai pasuka į didesnius prekybos tinklus, svarbią vietą vis dar užima ir turgūs bei arti namų esančios degalinės. „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad per porą metų žmonių misija keičiasi: sumažėja kasdieninių apsipirkimų skaičius. Beje, mes skiriamės nuo latvių ar estų, kurie keičia apsipirkimą turguose ar mažose parduotuvėse į apsipirkimą dideliuose centruose.
Konferencijos metu pristatyta, kad 2017 m. vidutinės pardavimo kainos išaugo apie 8 proc. „Sveikatingumo tendencijos, oras, emigracija, Vyriausybė, kuri mėgsta pareguliuoti“, – veiksnius dariusius įtaką pirkimams ir kainos vardijo I. Lepp.
„Tam tikra rizika, kad pati rinka susitrauks atsiranda. Vartojamas kiekis neauga, auga apyvarta iš augančių kainų“, – savo pristatymo metu pastebėjo Vilma Drulienė, „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė.
„Nielsen“ duomenimis, daugiau nei 20 proc. augo alkoholinių kokteilių, sidro, alaus, alaus kokteilių, vermuto, vyno bei sviesto ir margarino kainos. 10–20 proc. augo putojančio vyno, šampano, grietinės, oro gaiviklių, degtinės, likerių, riešutų sviesto, prezervatyvų, šunų užkandžių, varškės sūrelių, veido odos priežiūros prekių, prieskonių, baterijų, jogurto kainos.
Per paskutinius dešimt mėnesių „Nielsen“ duomenimis, lengvo alkoholio 13 proc. suvartota mažiau, bet sumokėta 10 proc. daugiau, pieno produktų suvartota apie 6 proc. mažiau, o mokėta 2,7 proc. daugiau, duona nors ir pigo, jos vartojimas taipogi krito apie 5 proc. Labiausiai augo apdorotos mėsos ir žuvies, prieskonių, kavos ir arbatos vartojimas.
„Ne maisto produktuose matome, kad krito cigaretės – tai tendencija visame pasaulyje, ne naujiena Lietuvai, nykstanti kategorija. Asmens higienos prekėse matome stabilius duomens, augo namų apyvokos prekių vartojimas ir tai yra akcijų dėka bei kainų kritimo dėka“, – konferencijoje sakė I. Lepp.
Svarbu sveikata ir lietuviška pasiūla
Pasak I. Lepp, sveikesnių maisto produktų paklausos augimas stebimas visame pasaulyje ir tai viena ryškiausių krypčių pastaraisiais metais, paskatinta sveikos gyvensenos ir sporto bumo.
„61 proc. pirkėjų planuoja keisti mitybos įpročius. 25 proc. sakė, kad atsisakys kai kurių produktų, tai jau 25 proc. asortimento nebereikės. 23 proc. sako, kad maitinsis sveikiau“, – apklausos duomenis pristatinėjo „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė.
„Nielsen“ duomenimis, net 94 proc. lietuvių pirmenybę teikia lietuviškiems produktams. Ypač lietuviškas yra svarbus maisto prekėse. 50 proc. ir daugiau nurodė, kad labiau renkasi lietuvišką vandenį, užkandžius, ledus, pieno produktus.
„Matome, kad pusė gyventojų sako, kad vietiniai prekės ženklai reikalavimus, skonius, tikima, kad maistas ekologiškas, bet nedidelis pasitikėjimas pramoninėmis prekėmis“, – komentavo I. Lepp.
„Lietuvos pirkėjai vertina vietos gamintojų produkciją, tačiau ir užsienio gamintojai randa savo nišą, išnaudodami vartotojų smalsumą ir norą išbandyti naujoves, siūlydami išbandyti kitų šalių patirtį, atradimus bei visame pasaulyje madingiausius pasirinkimus. Išskiriant kategorijomis, mūsų šalies pirkėjų simpatijos neblėsta lietuviškiems duonos, pieno, mėsos gaminiams, tačiau savo pirkėją atranda ir užsienio šalių gamintojai“, – tv3.lt pridūrė I. Lepp.
1 iš 3 pirkėjų nurodė, kad nesvarbu prekės ženklas pasaulinis ar vietinis, perkama tai, kas – pigiau.
Pagrindinis estų ir lietuvių rūpestis – kainos, latvių – sveikata
Vis dėlto, daug labiau nei sveikata, pirkėjai rūpinasi kainomis. Tai parodo ir „Nielsen“ matuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas. Iš jo matyti, kad estai iki šių metų trečio ketvirčio rūpinosi daugiau sveikata, tačiau dabar svarbu ir kainos, lietuviams taipogi svarbiausia – kainos, o latviams – sveikata.
„Šiuolaikinis pirkėjas kokybės reikalauja iš bet kurios kainų klasės gaminio, o patrauklios akcijos bei pasiūlymai leidžia savo krepšelį papildyti ir nekasdieniais produktais“, – nurodė I. Lepp.
Lietuvoje – 34 proc. pirkėjų yra lojalūs prekės ženklams, 66 proc. – „akcijų medžiotojai“. Labiau akcijas medžioja tik latviai, rusai, vengrai, portugalai, čekai.
„Visame pasaulyje ryškėja tendencija, kad silpsta vartotojų lojalumas konkretiems prekyboms tinklams, centrams ar gamintojams, o didėja susidomėjimas akcijomis ir kitais pasiūlymais, kurie leidžia vartotojams iš parduotuvės išeiti su pilnesniu, įvairesniu krepšeliu. Šiuo atžvilgiu Lietuva atkartoja bendrą tendenciją, tačiau didesniu mastu.
Lietuvos pirkėjai visgi išsiskiria ypatingai didelėmis simpatijomis įvairioms akcijoms, o tai lemia šalyje veikiančių prekybos tinklų įvairovė, intensyvi tarpusavio konkurencija bei patogus prekybos vietų pasiekiamumas tiek šalia namų, tiek pasirenkant vykti apsipirkti toliau. Turėdami galimybę rinktis aukštos kokybės produktus skirtingose vietose, žmonės siekia už mokamą kainą gauti patį geriausią pasiūlymą.
Taip pat reikia nepamiršti, kad su polinkiu medžioti akcijas tiesiogiai koreliuoja ir faktas, kad toks įprotis labiau būdingas trumpesnes rinkos ekonomikos tradicijas turinčioms šalims, kuriose paprastai didesni infliacijos svyravimai ir mažesnė gyventojų perkamoji galia“, – tv3.lt komentuoja I. Lepp.
Tad nors lietuviai „medžioja akcijas“, tik 13 proc. pirkėjų dėl akcijų keis parduotuvę. Tai rodo, kad lietuviams ypač svarbu, jog visos prekės ir platus asortimentas būtų vienoje vietoje, nereikėtų vaikščioti per kelias parduotuves.
