Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.
Korupcijos lygis Lietuvoje nemažėja nepaisant viešų politikų deklaracijų kovoti su korupcija, iniciatyvų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų. Šių metų tyrime beveik pusė (47 proc.) respondentų teigė, jog kyšininkavimas ir korupcija verslo santykiuose Lietuvoje yra labai paplitę – šis rodiklis išlieka stabilus nuo 2013 metų.
Vis dėlto Lietuvoje mažėja pakantumas tiesioginėms „senosioms“ kyšininkavimo formoms. Lietuvoje 13 procentų respondentų siūlytų pinigus siekdami laimėti vertingą užsakymą ar kitaip padėti išlaikyti verslą. Palyginti, tiriamų šalių vidurkis siekė 17 proc. Lietuvoje šis rodiklis nuosekliai mažėja – 2013 metais jis siekė 19 proc., o prieš dvejus metus – 15 proc.
„Matome akivaizdžias sąsajas tarp ekonominės situacijos šalyje ir korupcijos. Deja, bet lėtėjantis ekonominis augimas lemia, kad verslas konkurencinio pranašumo ieško ir neteisėtose teritorijose, o valstybės pastangos su tuo kovoti vis dar yra nepakankamos verslo pasitikėjimui užsitarnauti.
Tik penktadalis respondentų mano, kad teisinis reguliavimas padeda kovoti su šiuo reiškiniu ir šis pasitikėjimas valstybės veiksmais pastaraisiais metais mažėja. Priežasčių toli ieškoti nereikia – nors iš tiesų turime vienus griežčiausių teisės aktų ir bausmių reglamentavimą, daugelis korupcijos tyrimų baigiasi niekuo.
Iš vienos pusės yra akivaizdus žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių trūkumas, kuris įgalintų kontrolės funkciją atliekančias institucijas būti efektyvesnėms kovoje su korupcija, iš kitos pusės – geresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas galėtų atsverti atskirų institucijų išteklių trūkumo klausimą ir leisti pasiekti geresnių rezultatų skaidrinant verslo aplinką“, – sako Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės „EY” neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus vadovas.
Tai patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai. Antai net 82 proc. respondentų įsitikinę, kad bausmės ne tik verslui, bet ir konkretiems su korupcine veika susijusiems įmonių asmenims padėtų kovoti su kyšininkavimu ir sukčiavimu, ir šis apklausos rodiklis Lietuvoje yra vienas aukščiausių iš tiriamų šalių.
Pasak L. Jurkonio toks požiūris šiek tiek prasilenkia su išsivysčiusių šalių praktika, kur už korupcinius veiksmus atsakomybė tenka tiek įmonei, tiek su nusikalstama veika susijusiam asmeniui.
Be to, Lietuvoje iki šiol nėra jokios motyvacinės sistemos, kuri skatintų mokėti mokesčius ir didinti skaidrumą. Atvirkščiai – įmonės susiduria su tuo, kad neteisėtai besielgiantys konkurentai dėl nebaudžiamumo įgyja pranašumą.
Darbuotojus veda asmeniniai motyvai
Šiemet pirmą kartą į tyrimą įtraukti asmeniniai darbuotojų motyvai ir požiūris į neetišką savo įmonės elgesį. Jie atskleidė, kad lietuviai gerokai labiau nei darbuotojai kitose šalyse yra prisirišę prie savo darbovietės ir yra linkę elgtis neteisėtai siekdami asmeninių tikslų.
„Lietuvoje labai daug kalbame apie tai, kad situaciją gali pakeisti aktyvi, neabejinga visuomenė, žmonės, informuojantys apie neteisėtą elgesį. Tačiau tyrimas rodo, kad asmeninės naudos motyvai Lietuvoje yra dar labai stiprūs, o finansinio nesaugumo jausmas, kurį lemia ekonominė situacija šalyje, skatina darbuotojus užsimerkti prieš neteisėtą įmonės elgesį nerimaujant dėl savo darbo vietos.
Net 49 proc. darbuotojų Lietuvoje nesiima veiksmų, nes nerimauja dėl savo karjeros galimybių, o 36 proc. – dėl lojalumo savo bendrovei. Pagal šiuos rodiklius Lietuva yra paskutinėse vietose“, – teigia L. Jurkonis. Siekdami karjeros ar didesnio atlygio 7 proc. respondentų Lietuvoje pasirengę vadovams pateikti klaidingą informaciją, 26 proc. linkę pasielgti neetiškai. Tik 4 proc. išeitų iš darbo sužinoję, kad jų įmonė sukčiauja, 61 proc. net nesvarstytų tokios galimybės.
Tai gerokai prastesni rodikliai nei kitose tirtose šalyse, kur vidutiniškai 12 proc. darbuotojų pasitrauktų ir 51 proc. tokios galimybės nesvarstytų. Įdomu tai, kad Lietuvoje net 59 proc. respondentų teigia nieko nežinantys apie neetišką įmonės veiklą, kai kitose šalyse šis rodiklis vidutiniškai siekia 48 proc.
„Darytina prielaida, kad Lietuvoje žmonės ne tiek nežino, kiek yra linkę to nematyti ir nesivelti į galimas bėdas“, - sakė L. Jurkonis.
Nuviliantis Y kartos požiūris
Šiame tyrime „EY“ pirmą kartą pažvelgė, kaip požiūris į kovą su korupcija skiriasi tarp X ir Y kartų.
„Paradoksalu, tačiau Y karta, į kurią dedame daug vilčių, yra labiau linkusi pateisinti neteisėtus veiksmus, jei tai padėtų išgyventi verslui ir siekti savo karjeros. Net vienas iš keturių šios kartos atstovų pateisina piniginį kyšį, palyginti su vyresniais darbuotojais, tarp kurių kyšis priimtinas tik kas dešimtam, rodo tyrimo regione rezultatai.
Tai gali būti susiję su tuo, kad Y kartai ypač svarbi greita karjera ir pasiekimai. Jie yra linkę užmerkti akis į skaidrumo trūkumą aplinkoje, kurioje ekonominė aplinka yra santykinai prasta, ir gali būti sutrukdyta jų asmeniniams pasiekimams“, – sako L. Jurkonis.
EMEIA regiono šalių tyrimas buvo atliktas 2016 lapkritį - šių metų sausį 41 šalyje, apklausiant 4100 įmonių atstovus, Lietuvoje apklausti 100 įmonių atstovai – vadovai ir darbuotojai.
